„Dėkoju už aktyvų įsijungimą į diskusijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 m. Jūsų įdirbį ir rezultatus šioje srityje jaučiu dalyvaudamas darbiniuose susitikimuose Briuselyje. Itin svariu pasiekimu laikau lapkričio pabaigoje Vengrijoje aštuonių ES šalių pasirašytą deklaraciją, po kurios daugelis Europos Komisijoa darbo grupių koregavo darbotvarkes. Prie šių pokyčių prisidėjote ir Jūs, – trečiadienį Kaune vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstiniame Prezidiumo posėdyje sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. – Reguliarūs dalykiniai pasitarimai su ūkininkų sąjunga padėjo ir mums tinkamai atstovauti šalies žemdirbių interesus tarptautiniu lygmeniu“.
Paskutiniame šiais metais įvykusiame LŪS Prezidiumo posėdyje nagrinėti žemės mokesčio įstatymo pakeitimai, išmokų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms klausimas ir elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas. Gausiai susirinkusiems LŪS atstovams pateikta ataskaita apie vykdomą Lietuvos žemdirbių veiklą tarptautinėse organizacijose, kuri finansuojama iš Lietuvos kaimo tinklo lėšų.
Mokesčiai už žemės ūkio paskirties žemę neturėtų didėti
Gruodžio pradžioje LR Seimas pritarė Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymui. Kad jis įsigaliotų, naująjį įstatymą turi pasirašyti Respublikos prezidentas. Naujame įstatyme, remiantis ES patirtimi, žemės mokesčius apskaičiuoti numatoma pagal vidutinę rinkos vertę, padaugintą iš mokesčio tarifo (0,01 – 4 proc., dabar galiojančioje tvarkoje jis siekia 1,5 proc.) ir žemės ūkio paskirties žemei taikytino mokestį mažinančio koeficiento (0,35). Tarifo parinkimo teisė (ribose nuo 0,01 iki 4 proc.) bei savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį ar visai nuo jo atleisti, paliekama savivaldybėms. Jei savivaldybė nepasinaudos tokia teise, visais atvejais bus taikomas minimalus tarifas, tai yra žemės mokestis mažės. Tokia žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka siūloma nuo 2013 m. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad žemės mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistą žemę ir mėgėjų sodų bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, visais atvejais pereinamuoju laikotarpiu (2013-2017 m.) neviršytų 1 Lt už arą arba 100 Lt už hektarą, o žemės mokestis kasmet galėtų didėti 20 proc.
Prezidiumo posėdyje ūkininkai išsakė nuogąstavimus, kad naujasis įstatymas gali nepagrįstai padidinti mokesčius už žemę, mat į LŪS siūlymus – mokestinę ribą brėžti ties 50 Lt riba ir žemės vertę nustatyti pagal našumo balą, Seimas neatsižvelgė. Nepakankamai aiškiai apibrėžta ir apleistų žemių sąvoka.
,,Mūsų preliminariais skaičiavimais, mokestis už apleistą žemę pagal Seimo priimtą naująjį įstatymą siektų 48 Lt už hektarą. Jei remiantis naujomis mokesčio apskaičiavimo formuluotėmis mokesčiai įgytų tendenciją didėti ženkliau, rajonų savivaldybės, kurioms šiame įstatyme palikta teisė skaičiuoti konkretų mokesčio dydį, pajustų didelį rinkėjų spaudimą. Todėl nemanau, kad minėtasis įstatymas iškels mokesčius už žemę“, – įsitikinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. „Žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal vidutinę rinkos vertę, kurią tiesiogiai įtakos turi ir žemės našumo balas“, – naujojo įstatymo taikymą komentavo Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius.
Respublikos prezidentui pasirašius Seimo priimtą Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, bus perengti poįstatyminiai aktai, kuriuose bus detaliau apibrėžta apleistos žemės ūkio paskirties žemės nustatymo metodika.
Tikimasi, kad naujasis žemės mokesčio įstatymas išjudins žemės rinką – didesni mokesčiai už apleistas žemes paskatins savininkus ją nuomoti ūkininkams.
Žadama peržiūrėti nepalankumo kriterijus
Į klausimus dėl išmokų ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse atsakė l.e.p. Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė. Pasak jos, praėjusiais metais išmokų suma už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse siekė 190 mln. Lt. Šiais metais mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse pasėlių ir žemės ūkio naudmenų ūkininkai deklaravo per 27 tūkst. ha daugiau. Nesumažinus kompensacinių išmokų, joms būtų reikėję 229 mln. Lt. Tačiau šiems metams išmokoms už pasėlius mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse skirta 141 mln. Lt. Sumą teko proporcingai dalinti visiems minėtiems žemėnaudų šeimininkams: ūkininkaujantieji didelio nepalankumo vietovėse sulaukė 174 Lt/ha, o mažo nepalankumo – 131 Lt/ha siekiančių išmokų.
Ateinantiems dvejiems metams (2012-2013 m.) išmokoms yra likę 157 mln. Lt. Intensyviai dirbama ieškant iš kur gauti papildomų lėšų.
„Ateinančiame finansiniame periode (2014-2020 m.) žadama keisti šių kompensacinių išmokų tvarką – jas skirti šaliai tada, kai 66 proc. žemės ūkyje dirbamos žemės yra priskiriama nepalankioms ūkininkauti teritorijoms. Šis požiūris verčia labai rimtai įvertinti mūsų perspektyvas dėl pastarųjų išmokų – peržiūrėti nepalankumo kriterijus ir su tvirtais argumentais kreiptis į EK. Šiuo metu nepalankios ūkininkauti vietovės užima 43,5 proc. visų šalyje naudojamų žemės ūkio naudmenų“, – sakė V. Daugalienė.
LŪS tarptautinės veiklos įdirbis
Renginyje išsamiai pristatyti LŪS vykdomo projekto „Lietuvos žemdirbių atstovavimas tarptautinėse organizacijose“ šių metų rezultatai. Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, tarptautinę veiklą lobistinėse ES žemdirbių organizacijose sąjunga vykdo jau devynerius metus. Nuo 2010 m. ši veikla finansuojama iš Lietuvos kaimo tinklo lėšų.
„Daugelis įsivaizduoja, kad tai daryti labai paprasta – pakanka vykti į jų darbinius susitikimus ir išsakyti nuomonę. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad norint būti pastebėtam ir išgirstam reikia nuolatinio, nepertraukiamo darbo, bendravimo, įtikinėjimo. Siekiant bendro tikslo – užtikrinti teisingą tiesioginių išmokų paskirstymą nuo 2014 m., ypatingai svarbu sutelkti turimas pajėgas ir patirtį bei išnaudoti visas įmanomas galimybes“, – išplėstiniame Prezidiumo posėdyje sakė LŪS pirmininkas J. Talmantas.
Šiais metais septyni LŪS iš įvairių šakinių organizacijų ekspertai dalyvavo 44 konsultacinių grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, kt. Copa-Cogeca, Geopa-Copa renginiuose. Dažniausiai šiais metais posėdžius organizavo Vaisių ir daržovių darbo grupė – aktualijų aptarti rinkosi net septynis kartus.
Vis dėlto pagrindiniu darbo iššūkiu 2010-2013 m. vykdant tarptautinę veiklą LŪS įvardija Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 m. (BŽŪP) formavimą. Nuo šių metų kovo LŪS kartu su kitomis Lietuvos žemdirbių organizacijomis šia tema organizavo 10 tarptautinių priemonių: Lietuvoje surengė tarptautinę konferenciją, išsiuntė pareiškimus, deklaracijas ir kitus dokumentus ES institucijoms, kuriose išsakė savo požiūrį ir pateikė siūlymus formuojamai BŽŪP 2014-2020 m.
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 614) 24828