Ministras Kazys Starkevičius – apie Vokietijos ir Baltijos šalių žemės ūkio ministrų bendradarbiavimo galimybes (2012-06-07)

Šių metų birželio 5 d. per žemės ūkio ministrų Europos Tarybos neoficialų susitikimą Horsens mieste (Danija) Lietuvos, Latvijos, Estijos (toliau – Baltijos šalys) ir Vokietijos žemės ūkio ministrai susitarė dėl tolesnio bendradarbiavimo ir savitarpio paramos derybose dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kartu su kitais Baltijos šalių žemės ūkio ministrais , siekdami teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo ateinančiuoju 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu, su Vokietijos ministre aptarė ypatingą padėtį Baltijos šalyse. Lietuvos žemės ūkio ministras minėjo, jog kuriant naująją BŽŪP, Baltijos šalys daugiau nebeturi būti diskriminuojamos. Net Europos Komisijos parengtoje BŽŪP reformos pasekmių analizėje nėra aiškios argumentacijos, kad žemės ūkio produkcijos gamybos kaštai Baltijos šalyse yra tiek mažesni, jog su tiesioginėmis išmokomis užtenka tik trečdaliu iki 90 proc. priartėti prie ES tiesioginių išmokų vidurkio. „Užsibrėžiant aukštus tikslus dėl aplinkosaugos ir klimato kaitą mažinančių reikalavimų, žodis „solidarumas“ neturėtų būti pamirštas perskirstant tiesiogines išmokas“, – minėjo ministras K. Starkevičius.

Neoficialiame ministrų susitikime ieškota bendro sutarimo, siekiant atsisakyti Europos Komisijos siūlomos tiesioginių išmokų reglamento projekto nuostatos dėl laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo ir viršutinės ribos, nes tokia nuostata sudarytų didelę administracinę naštą, prieštarautų iškeltiems tikslams ir skatintų dirbtinį įmonių padalijimą.

Kitas svarbus bendras Baltijos šalių ir Vokietijos rūpestis yra Europos Komisijos siūlomas „aktyvaus ūkininko” apibrėžimas. Jis yra pernelyg sudėtingas, todėl jį reikia tobulinti ir paprastinti. Reikalavimai „aktyviam ūkininkui“ turėtų būti kuo paprastesni, kad neuždėtų didelės administracinės naštos ūkininkams bei valstybėms narėms. Ūkininkas neturėtų gauti tiesioginių išmokų, jei jo žemės ūkio paskirties žemėje nevykdoma apibrėžta minimali veikla.

Ministras K.Starkevičius akcentuoja, jog susitikime ministrai taip pat aptarė Europos Komisijos siūlomą tiesioginių išmokų „žalinimo“ elementą. „Baltijos ir Vokietijos šalių žemės ūkio ministrai priėjome bendros išvados, jog įgyvendindamos tokį elementą, valstybės narės susidurs su didele administracine našta. Siekdamos įgyvendinti „žalinimo“ tikslus, valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti tikslingas ir tinkamiausias ekologiško ūkininkavimo praktikos priemones, atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus ir jų galimą įtaką ekologinei situacijai bei klimato kaitai“, – pažymi ministras Kazys Starkevičius.

Svarbu paminėti, jog blogesnę Baltijos šalių situaciją dėl tiesioginių išmokų lygio pripažino ir daugelio kitų neformaliame susitikime dalyvavusių valstybių narių ministrai.