Susipažinus su Vyriausybės 2014 metų veiklos ataskaita susidaro įspūdis, kad žemės ūkio sričiai, šios šakos metų rezultatų analizei dabartinė Vyriausybė neskiria reikiamo dėmesio.
Žemės ūkio dalis ataskaitoje užima vos 3 puslapius, iš kurių trečdalis skirtas statistinių duomenų apie ES paramos panaudojimą paviešinimui, kitoje dalyje kalbama beveik vien tik apie teigiamus pasiekimus. ES parama nėra Vyriausybės nuopelnas, ir girtis nevertėtų, o daugiau dėmesio derėtų skirti ūkinės veiklos analizei nevengiant neigiamų tendencijų išryškinimo bei numatyti būdus pagerinti blogėjančią situaciją žemės ūkyje. Reikia pažymėti, kad palyginti su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programa buvo patvirtinta pavėluotai, dėl to vėlavo ir šaukimų ūkininkams teikti paraiškas ES paramai skelbimas.
Analizuodami statistinius duomenis, pateiktus Žemės ir maisto ūkio 2014 metų apžvalgoje, pastebime ne tik teigiamus rezultatus. Daugelis rodiklių kelia nerimą, todėl dabartinė Vyriausybė neturėtų girtis, o objektyviai žvelgti į praėjusių metų rezultatus ir siekti, kad iki kadencijos pabaigos žemdirbiams duoti pažadai būtų įgyvendinti. Štai keletas skaičių iš minėtos apžvalgos.
2014 metų rodikliai lyginant su 2013 metais:
- žemės ūkio produkcijos apimtys sumažėjo 8,3 proc.;
- nors Bendroji pridėtinė vertė 2014 metais žemės ūkyje padidėjo 3,5 proc., palyginti su 2012 metais šis rodiklis yra 3 kartus mažesnis;
- rapsų derlius sumažėjo 9 proc., o jų supirkimas sumažėjo net 19 proc. Bulvių supirkta beveik 9 proc. mažiau, vaisių beveik 25 proc. mažiau, kiaulių gyvojo svorio beveik 3 proc. mažiau;
- drastiškai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos: augalininkystės produktų – 15 proc., gyvulininkystės – beveik 10 proc., bendras žemės ūkio produkcijos kainos sumažėjimas siekia daugiau kaip 12 proc.;
- ataskaitoje nurodoma, kad padidėjo galvijų, taip pat ir karvių skaičius, tačiau paanalizavus giliau karvių skaičiaus didėjimas buvo juntamas tik pirmajį 2014 m. pusmetį. Kritus pieno supirkimo kainoms, vien per praėjusių metų rugpjūčio-lapkričio mėnesius karvių skaičius sumažėjo 6,1 tūkst.;
- blogiausia, kad karves laikančių ūkių skaičius 2014 metais sumažėjo net 6,7 proc., arba 4,3 tūkst. ūkininkų atsisakė pieno gamybos.
Vis daugiau maisto produktų importuojame iš užsienio:
- 2014 metais Lietuva importavo 426,4 tūkst. t pieno, t. y. 6,2 proc. daugiau negu 2013 metais. Tai sudarė daugiau nei 24 proc. (!) viso 2014 m. perdirbto pieno Lietuvoje;
- apsirūpinimas kiauliena vietinėje rinkoje sudaro tik 61 proc., todėl praėjusiais metais teko įsivežti beveik 57,3 tūkst. tonų iš Lenkijos, Vokietijos ir Belgijos.
Kokie 2014 metais priimti Vyriausybės sprendimai vertintini neigiamai?
- 2014 m. biudžete lyginant su ankstesniais metais buvo smarkiai sumažintos lėšos žemės ūkio sektoriui papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms;
- Premjeras žemdirbiams buvo pažadėjęs šiam tikslui skirti 117 mln. Lt, tačiau 2014 metų biudžete buvo skirta tik 55 mln. Lt;
- Vyriausybė patvirtino Gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą, tačiau konkrečiai šios programos įgyvendinimui 2014 metų biudžete lėšų nėra skirta;
- ankstesnė Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį statant ar rekonstruojant gyvulininkystės pastatus iki 300 sutartinių gyvulių būtų taikomi supaprastinti aplinkosaugos reikalavimai, tačiau naujoji Vyriausybė nieko nepadarė, kad šio nutarimo nuostatos būtų realiai įgyvendintos;
- socialdemokratai rinkimų kampanijos metu deklaravo, kad bus sumažintas PVM mokestis būtiniausiems maisto produktams, tačiau atėję į valdžią, šį pažadą pamiršo.
Dabartinė Vyriausybė praėjusiais metais žemės ūkio sričiai, kaimo žmonėms skyrė nepakankamą dėmesį, Vyriausybės ataskaitoje nėra numatyta, kaip bus sprendžiamos skaudžios žemės ūkio problemos, todėl 2014 metų Vyriausybės ataskaitai pritarti negalime.
Kazys STARKEVIČIUS
Seimo TS-LKD frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras
2012-2016 metų Vyriausybės pažadai žemdirbiams ir jų faktinis vykdymas
2012-2016 metų kadencijos Vyriausybė per pirmąją savo valdymo laikotarpio pusę negailėjo pažadų žemdirbiams. Panagrinėkime kaip šie pažadai buvo vykdomi.
| Vyriausybės programoje žadama: „Sukursime ilgalaikę kaimo plėtros strategiją, paremtą gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų mažinimu, darniu atskirų regionų vystymusi, kaimo gyventojų užimtumo didinimu…“
„Remsime konkurencingų ūkių, gebančių gaminti aukštos kokybės sveiką ir saugią produkciją, kūrimąsi, taip pat ekologiškų natūralių, išskirtinės kokybės ir tradicinių gyvulininkystės produktų gamybą, skatinsime tokių ūkių plėtrą“. |
Šių pažadų įgyvendinimas priklauso nuo investicijų į žemės ūkį, nuo būtinų lėšų skyrimo valstybės biudžete. Panagrinėkime, kaip Vyriausybė vykdė šį pažadą formuojant 2014 metų biudžetą. Nors biudžetas buvo formuojamas didesnis, tačiau valstybės lėšų žemės ūkiui buvo numatyta skirti 22 mln. litų mažiau negu 2014 metais. ES lėšų žemės ūkiui numatyta skirti daugiau 726 mln. litų, tačiau ES lėšų įsisavinimui Vyriausybė biudžeto projekte trūko 174 mln. Lt., dėl to 500 mln. Lt. ES skiriamų lėšų nebūtų galimybės įsisavinti. Vadinasi, 2015 metais žemdirbiai iš viso prarastų 674 mln. litų. Tik žemdirbius palaikančių valdančiųjų bei opozicijos Seimo narių balsais Seime buvo pritarta pasiūlymui bendrajam finansavimui numatytas lėšas padidinti 61 mln. Lt. Svarstant šį pasiūlymą šokiravo Socialdemokratų frakcijos nario A. Syso pasakyta frazė, kad kaimas yra išlaikytinis, siurbiantis pinigus ir neduodantis jokios grąžos, jam skiriamas fantastinis finansavimas, o jo sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) yra labai mažas. Tai akivaizdi netiesa – žemės ūkio ir maisto pramonės, kuriai žemdirbiai tiekia žaliavą, dalis siekia 7 procentus bendro šalies BVP. Tai rodo, kad didžiausia Seimo socialdemokratų frakcija tik deklaruoja meilę ir paramą žemės ūkiui, o iš tikrųjų žemės ūkis jiems paskutinėje vietoje. |
| Premjeras 2014 metų pavasarį susitikime su žemdirbiais jiems pažadėjo, kad kiekvienais metais papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms bus skirta 117 mln. Lt. | Tai buvo Premjero apgaulė, nes 2015 m. biudžete papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms numatyta skirti tik 55 mln. Lt, tai 62 mln. Lt mažiau nei buvo pažadėta. |
| Vyriausybės programoje deklaruojama: „Skatinsime smulkiojo ūkio kooperaciją bendrai valstybės dotuojamos modernios technikos panaudai. Plėtosime ir remsime specializuotą kooperaciją žemės ūkyje, ypatingą dėmesį skirdami žemės ūkio produkcijos realizavimo kooperatyvams“. | Šis punktas nevykdomas, nes panaikinta ankstesnės Vyriausybės teikta finansinė parama, kuri būdavo skiriama kooperacijos plėtrai bei kooperatyvų steigimui. |
| Vyriausybės programoje numatoma: „plėtosime ekonominius santykius tarp žemės ūkio produktų gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, kurdami šiuos santykius normalizuojančią sistemą“. | Dabartinė Vyriausybė visiškai nieko nepadarė šiuo klausimu. Tai rodo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje susiklosčiusi situacija pieno sektoriuje, kai perdirbėjai, prisidengdami Rusijos embargu, drastiškai sumažino kainas už žaliavinį pieną. Kartais ši kaina siekia tik 11 eurocentų už litrą pieno, kai kitose ES šalyse ši kaina tris kartus didesnė. Tuo tarpu parduotuvėse parduodamo pieno kaina nesumažėjo, o kai kuriais atvejais yra net didesnė nei buvo prieš embargo įvedimą. |
| Viename iš Programos punktų deklaruojama: „Peržiūrėsime ūkininko pajamų apmokestinimą: pelno mokesčio taikymą ir ūkininkų apmokestinimą pagal ūkio dydį, skaičiuojamą europiniais vienetais“. | Šis punktas nevykdomas, jokių pakeitimų mokesčių sistemoje nėra. |
| Dabartinė Vyriausybė deklaruoja, kad svarbiausias dėmesys žemės ūkio srityje bus kreipiamas gyvulininkystės plėtrai, tuo tikslu buvo parengta ir patvirtinta Gyvulininkystės plėtros programa. | Ši programa yra popierinė, nes jos įgyvendinimui jau treti metai neskiriamas joks finansavimas. |
| Programos 404 punktas skelbia: „Sieksime, kad Lietuvos ambasados užsienyje taptų Lietuvos verslo ambasadomis. Imsimės konkrečių, efektyvių veiksmų, ieškodami naujų ir plėsdami esamas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo rinkas“. | Rusijos įvestas žemės ūkio ir kai kurių maisto produktų importo draudimas akivaizdžiai parodė, kad šiuo klausimu Vyriausybė dar beveik nieko nepadarė, kad būtų surastos efektyvios rinkos mūsų šalies produktų realizavimui. Dažnai giriamasi, kad kai kurios šalys jau atvėrė Lietuvai savo rinkas, tačiau realizuojami kiekiai į šias šalis yra labai menki ir didesnio poveikio mūsų produktų eksportui nedaro. |