Valdančiųjų špyga jauniesiems ūkininkams

Sumanė jaunas žmogus ūkininkauti Lietuvoje – mokėsi, ruošėsi, valdžios žadėtos paramos laukė, o sulaukė valdančiųjų paruoštos trijų pirštų kombinacijos į pačią panosę. Tik taip galima pakomentuoti 2014-2020 m. „Lietuvos kaimo plėtros programos“ priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimą.

 Darbo partijos kontroliuojama Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepaliauja stebinti. Tik atsigauni nuo nesugebėjimo organizuoti konkursus ir teikti labdarą nepasiturintiems ar kito cirko, o ji sugalvoja vis naują „pramogą“.

  Pagal Bendrą strateginį dokumentą ŽŪM skirsto Europos Sąjungos (ES) lėšas Lietuvos kaimo plėtros programai. Vienas iš deklaruojamų tikslų – „sudaryti palankias sąlygas jaunimui savarankiškai ūkininkauti ar imtis kito verslo kaimo vietovėse“. Skamba gražiai. Viena iš numatytų finansuoti priemonių veiklos sričių – „parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Štai čia ir prasideda įdomybės.

  Kažkas sugalvojo į reglamentą įrašyti, kad paraiškas teikti galima tik vieną mėnesį – 2015 m. balandį, per pačią sėją. Po to dar reikia laukti rudeninio, o vėliau pavasarinio šaukimo, kaip į kokią armiją. Taigi jaunuoliai, pasiryžę tapti ūkininkais, išsirikiavo ir sunešė daugiau kaip 1350 paraiškų. Patenkinta bus tik 341. Mat tas pats ar dar didesnis galvočius į reikalavimus įrašė ir daugiau keistenybių.

  Pavyzdžiui, kad jau paraiškos teikimo metu jaunuolis turi pateikti aukštojo mokslo diplomą žemės ūkio srityje. Jei liko koks mėnesis iki studijų užbaigimo – nieko neišeis, tu netinki.

  Visiškai neaišku, kodėl reikalingi rudeniniai ir pavasariniai „šaukimai“. Kodėl žmogus negali bet kurią dieną, kol vykdoma programa, jei atitinka kriterijus, pateikti paraišką ir tapti 342, 343 laiminguoju ir t. t.? Kodėl ne? Kokie motyvai? Kam viso to reikia? Kam kokia nauda iš tokių absurdiškų kliūčių? Nebent reglamentą kūręs asmuo pats buvo susidūręs su pavasariniais ir rudeniniais šaukimais ir iki šiol negali patikėti, kad gali būti kitaip – popierius juk galima priimti bet kurią metų darbo dieną.

  Bet tai dar ne visos įdomybės. Parama teikiama „įsikūrimui“, tad pagal šią didžiai išmanią formuluotę jaunuolis teikdamas paraišką negali būti anksčiau deklaravęs ūkininkavimui skirtų žemės plotų. Vadinasi, jei deklaravo prieš kelis mėnesius, jis jau laikomas „įsikūrusiu“ ir eurų lietus jam nebepriklauso.

  Kai jaunimas ruošiasi „kitam šaukimui“ ir klausia – tai deklaruoti ar ne – rimtai susimąstau, ką čia protingo atsakius. Jei deklaruosi – neteksi teisės į programos paramą, jei nedeklaruosi – negausi pagal kitą priemonę priklausančių išmokų ūkininkams už deklaruotus plotus. Susidarius tokiai kebliai situacijai jaunuoliai pradeda ieškoti įvairių išeičių, tėvai delsia perduoti plotus, užrašo kito asmens vardu, o paskui perima vaikai ir pan.

  Taigi Darbo partijos kontroliuojama ŽŪM, panašu, nebežino, ką čia dar nuveikus, kad tik visiems viskas būtų kuo sudėtingiau, kvailiau ir nepatogiau.

 Tokia politika jauniems žmonėms parodo, kad normaliai, aiškiai, skaidriai ir paprastai darydamas tai, kas priklauso, lieki kvailio vietoje su riebia špyga panosėje. Arba turi tapti dideliu kombinatoriumi, manipuliuoti dokumentais ir maustyti ministeriją, kuri pati to prašosi.

Susidarius tokiai situacijai akivaizdu, kad daugelis potencialių jaunųjų ūkininkų nusivils, ims keikti ne tik tarp trijų pušų pasiklydusią ŽŪM vadovybę, bet ir valstybę bei ES, kurios skirti dešimtys milijonų tampa prieinami tik ištvermingiausiems ir išradingiausiems.

 Ir kaip šiame kontekste neprisiminus Vyriausybės ataskaitos, kurioje teigiama apie emigracijos pažabojimą. Duokite dirbti be biurokratinių išsidirbinėjimų, ir bent keli šimtai jaunų žmonių ne tik liks ir dirbs, bet ir mylės žemę, kurią dirba.

 Tai visai paprasta – netrukdykite ir nekaišiokite į panosę špygų. Tada gal ir užsienyje padirbėjęs, susitaupęs jaunimas panorės ūkininkauti Tėvynėje, o ne lenkti kažkam nugarą svetimoje šalyje.