Lietuvos žurnalistų draugija 2015 metų aukščiausią savo apdovanojimą už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ – skyrė laikraščio „Ūkininko patarėjas“ informacijos skyriaus vedėjui Arnoldui Aleksandravičiui.
Šiuo apdovanojimu įvertinta jo aktyvi ilgametė žurnalistinė veikla atspindint Lietuvos nepriklausomybės siekius, įtvirtinant mūsų šalies valstybingumą ir ugdant pilietiškai mąstančią visuomenę.
Premijos mecenatas Seimo narys ir Kauno rajono ūkininkas Kazys Starkevičius pasidžiaugė sprendimu pagerbti A. Aleksandravičių: tai profesionalas, kuriam neprimesi „užsakytos“ nuomonės, branginantis žodžio laisvę ne teoriškai, o visu savo gyvenimu ir kūryba. Arnoldo straipsniuose nepriklausoma mintis nevaržoma jokių įsipareigojimų nei leidėjui, nei užsakovams, kalbėjo politikas. Brangiausios vertybės, kurias deklaruoja autoriaus tekstai – tiesa ir drąsa.
Kartu su žmona Rasa K. Starkevičius skyrė Stasio Lozoraičio premijos laureatui piniginę premiją. Tai jau šešioliktoji jų šeimos dovana šio konkurso geriausiesiems.
Po premijos įteikimo (nuotraukoje iš kairės) LŽD Centro valdybos pirmininkė G. V. Petrošienė, laureatas A. Aleksandravičius, mecenatai
K. ir R. Starkevičiai
LŽD Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė ir vilnietis spaudos, radijo ir elektroninės žiniasklaidos žurnalistas Tomas Čyvas įteikė A. Aleksandravičiui Vertinimo komisijos diplomą ir užrišo tradicinę austinę juostą su laureato pavarde.
Pasidžiaugti sūnaus pagerbimu atvyko ir jo mama Julija (tėvelis jau miręs), prisimenanti skaudžią šeimos patirtį okupacijos metais. Tremtyje Sibire mirė Arnoldo seneliai, jų kapas nežinomas, 24-erių tesulaukęs žuvo dėdė Juozas Bacevičius-Briedis, „Tauro“ apygardos partizanas, kiti artimieji buvo išblaškyti po pasaulį.
Baigęs 15-ąją vidurinę mokyklą A. Aleksandravičius studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar Technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete. Dirbo Kauno centriniame pašte.
Prasidėjus Atgimimui, prigimtinis Arnoldo analitinis mąstymas bei gebėjimas raštu sklandžiai, aiškiai ir nuosekliai dėstyti mintis, gilios istorinės, kultūrinės bei politinės žinios pakreipė jo gyvenimo kelią į žurnalistiką. Buvo Sąjūdžio leidinio „Kauno aidas“ bendradarbis, rašė straipsnius laikraščiams „XXI amžius“ ir „Kauno laikas“, dabar „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje vadovauja informacijos skyriui.
Laureato biografiją bei kūrybinio gyvenimo žingsnius apžvelgė kolegė Regina Pupalaigytė, sveikinimo žodžius tarė „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir jo pavaduotoja Teklė Mačiulienė, taip pat Žemės ūkio rūmų atstovė.
LŽD Kauno skyriaus pirmininkė Skirmantė Javaitytė įteikė p. Julijai Aleksandravičienei, išauginusiai talentingą sūnų, baltą rožę, o ambasadoriaus S. Lozoraičio pusseserė prof. Dalia Brazauskienė pasidalijo mintimis apie savo giminaitį ir padėkojo Žurnalistų draugijai už pagarbą jo atminimui kasmet teikiant šią premiją.
Pagerbti laureatą susirinko kolegos ir draugai
Renginio pabaigoje A. Aleksandravičius, 1993-iaisiais aprašęs spaudoje beveik visus kandidato į prezidentus S. Lozoraičio susitikimus su rinkėjais ir iš jo dovanų gavęs specialų ženklelį (jį segėdamas atvyko atsiimti apdovanojimo), pasakė itin įdomų „post scriptum“. Ant ženklelio įrašytas iškiliojo diplomato rinkiminis siekis – „Laisvė, vienybė, gerovė“ – dabar puikuojasi ant lietuviškos dviejų eurų monetos briaunos. Net jei tai tik atsitiktinis sutapimas, koks įžvalgus buvo mūsų Vilties Prezidentas, iškeldamas tokius tikslus. Darbų į valias visiems. Ir šiandieniniams žurnalistikos laureatams, ir būsimiesiems.
Kazys.lt, LŽD inf. ir nuotraukos