Visuomenėje netyla ginčai ir nenuslopsta pasipiktinimas: nuo Naujųjų metų turi būti „čipuojami“ šunys, katės ir naminiai šeškai. Šita naujiena – anaiptol ne tokia ir nauja – sukėlė komentarų audras ligi tokio nusikalbėjimo, esą neilgai trukus ir mus, Lietuvos žmones, pradės ženklinti mikroschemomis, o paskui sekti, kur einame ar važiuojame…
Mikroschemų gyvūnams istorija sena, tad verta ją priminti.
Lietuva 2004 m. balandžio 22 d. ratifikavo Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, ir ji tapo sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Tuo metu galiojusi teisinė bazė, reglamentuojanti gyvūnų globą, laikymą ir naudojimą, buvo nepakankama, neįgyvendinanti tarptautinių įsipareigojimų ir neatitinkanti šiuolaikinių reikalavimų. Todėl buvo nuspręsta keisti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą ir išdėstyti jį nauja redakcija.
Šio įstatymo pakeitimo projektas buvo parengtas vykdant Ministro Pirmininko pavedimą Žemės ūkio ministerijai kartu su suinteresuotomis institucijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Naujos redakcijos įstatymo projektui parengti buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė.
Vienas iš daugelio projekto tikslų buvo papildyti įstatymą naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis privalomą gyvūnų registravimą ir ženklinimą, gyvūnų veisimą, dresavimą, naudojimą cirkuose, zoologijos soduose, kitomis specialiomis teisės normomis, susijusiomis su gyvūnų gerove ir apsauga, taip pat reikėjo suderinti teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
Seime naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas buvo priimtas 2012 m. spalio 3 d., o įsigaliojo 2013 metų sausio 1 dieną, išskyrus 7-ojo straipsnio 2-ąją dalį ir 10-ojo straipsnio 4-ąją dalį, kuriose buvo numatyta šunų, kačių ir šeškų ženklinimą bei registravimą pradėti tik nuo 2016 m. sausio 1 dienos, kad būtų galimybė tinkamai šiam procesui pasirengti. Šiuose straipsniuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui pasirengti buvo skirti 3 metai.
Ką reglamentuoja jau prieš trejus metus priimtas įstatymas? Jis nustato privalomą gyvūnų registraciją ir ženklinimą. Niekas nesistebi, pamatęs ganykloje karvutę su įsagu ar tvarte geltoną „auskarą“ seginčią avį. Tačiau įstatymas nurodė, kad kates, šunis ir šeškus bus privaloma ženklinti poodinėmis mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre, kurio vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Žemės ūkio ministerija, tvarkymo įstaigos – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Trejus metus, prabėgusius nuo įstatymo įsigaliojimo, Žemės ūkio ministerijos vadovybė jo nuostatų įgyvendinimui neskyrė dėmesio, laukė iki praėjusių metų pabaigos, ir tik tada susivokė, kad įgyvendinimui nepasiruošta.
Tada atsirado įstatymo pataisa, kuria buvo siekiama dar keleriems metams nukelti šių nuostatų įgyvendinimą bei šiek tiek jį sušvelninti. Tačiau Seimo nariai 6 balsų persvara nepritarė žemės ūkio ministrės siūlomai pataisai ir nusprendė jos pateiktą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Kaip bekritikuotume prieš 3 metus priimto įstatymo nuostatas dėl „kambarinių“ ir „lenciūginių“ augintinių ženklinimo ir registravimo, tvarka šioje srityje reikalinga. Aršiausi mikroschemų priešininkai galėtų pasidomėti, kad daugumoje ES valstybių tokia sistema įprasta, ir ten valkataujančių aplink konteinerius kačių ar iš mokyklos einančius vaikus gąsdinančių puslaukinių šunų nepamatysi. Tik apmaudu, kad dėl dabartinių Žemės ūkio ministerijos vadovų neveiklumo ši tvarka, dar jos neįvedus, visuomenės akyse jau sukompromituota.
Žmonėms, iki sausio 1 dienos nieko negirdėjusiems apie reikalavimą ženklinti ir registruoti naminius augintinius, sukėlė šoką ir pats reikalavimas, ir šios paslaugos kaina, kuri, kaip informuoja gyventojai, svyruoja nuo 15 iki 30 eurų.
Tikėkimės, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai iki Seimo pavasario sesijos kartu su jai pavaldžios Žemės ūkio ir verslo informacijos centro bei Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais parengs ir pateiks Seimui tokį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projektą, kuris tenkins ir gyventojus, laikančius augintinius, ir nesikirs su ES direktyvomis. Ypatingą dėmesį būtina skirti ženklinimo kainai – ji turėtų būti fiksuota, vienoda visuose regionuose, o ženklinant viename objekte daugiau negu vieną gyvūną kitiems ši kaina turėtų būti žymiai mažesnė. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė, kad ženklinimo paslaugas galėtų teikti valstybiniai Maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniai už nustatytą kainą.
Kazys Starkevičius
LR Seimo narys, TS-LKD Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras