Valdančiųjų himnas su špyga kišenėje

Jau antrą kartą sušaukus Seimo narius neeilinei sesijai, valdantieji ciniškai pasityčiojo ne tik iš parlamentarizmo, etikos ir procedūrų, bet ir iš valstybės himno. Maža to, drįsta kaltinti opoziciją, kam ši nedalyvauja apgailėtiname farse.

Skaitau Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos išplatintą pranešimą spaudai ir netikiu savo akimis: „Vasario 25 d. Seimas posėdžiavo jau antrą kartą, nes to reikalavo Seimo Etikos komisijos išvada. Šį kartą opozicijos darbų programa buvo atmesta pagal visas procedūras. Kaip ir reglamentuota, sesijos pabaigoje Seimo nariai turėjo sugiedoti Valstybės himną, tačiau opozicija, vos nuskambėjus Valstybės himno pirmo posmo eilutėms, ciniškai paliko posėdžių salę, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatymą, demonstruodama aroganciją ir nepagarbą Valstybės himnui bei visiems Lietuvos piliečiams“. Tai sako LSDP frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė, pridurdama, kad „toks kolegų, linkusių dažnai moralizuoti, elgesys stebina blogąja to žodžio prasme.“

Koks patriotinis patosas! Kokie ašarą spaudžiantys moralai!  Gal ir norėtųsi nunarinus galvą atsiprašyti, jei ne keli niuansai.

Du kartus susirinkęs į neeilinę sesiją Seimas turėjo svarstyti apgaulingo buhalterijos tvarkymo byloje nuteisto Darbo partijos nario Vytauto Gapšio apkaltos klausimą, tačiau ne tik jį. Ir abu kartus, vos prasidėjus sesijai, valdantieji tyčia nepatvirtino darbo plano ją sugriaudami. Valdančiosios koalicijos „solidarumas“ su teistu savo nariu yra toks fanatiškas, kad nesustojama prieš nieką. Kad nebūtų svarstomas šis klausimas, nutarta nesvarstyti ir kitų, kurie yra nemažiau svarbūs. Darbų yra susikaupę, nes šios kadencijos Seimas yra kaip niekad lėtas, atsipūtęs ir niekur neskubantis, dažnai neišdiskutuotus įstatymų projektus mėginantis prastumti tik paskutinėmis eilinės sesijos dienomis. Bet valdantiesiems tai nerūpi – svarbu neleisti skriausti vargšo teisto V. Gapšio.

Dvigubai komiška tai, kad valdantieji baidosi net paties svarstymo, nors turi daugumą. Matyt, nelabai patogu, kad prieš tuos pačius rinkėjus dar kartą būtų primintas nelabai moralus šios daugumos veidas. O jeigu taip – galima rengti visai Lietuvai nemokamus cirko vaidinimus. Sugiedoti himną atidarymui, atlikti formalumą ir čia pat dar kartą sugiedoti, nepaisant to, kad tai rodo jų bailumą bei cinizmą.

Rašytojas Erichas Marija Remarkas savo knygoje „Juodasis obeliskas“ yra vaizdingai aprašęs tarpukario Vokietijos alaus barų ir pigių užeigų nacius, kurie versdavo himną lankytojus giedoti vos ne po kiekvieno išmaukto alaus bokalo. Reikėtų priminti normalaus lankytojo, Didžiojo karo veterano reakciją į tokius pasiūlymus. Anot jo, himnas negiedamas dažniau nei gadinamas oras ir giedamas ne ten, kur publika susirenka pakvailioti bei pasilinksminti.

Tą patį galima pasakyti poniai I. Šiaulienei ir jos kolegoms iš teistųjų gynimui prioritetinę svarbą skiriančiai koalicijai. Himnas, gerbiamieji, net jei dangstotės savo griaunamų sesijų, kurias verčiate minikomedijomis, procedūromis, nėra skirtas pagerbti jūsų cinizmui, užmaskuoti kriminaliniam valdančiosios kompanijos kvapeliui.

Jei valdantiesiems jau taip baisu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jauno, bet spėjusio nueiti klystkeliais politiko, galima buvo savo baimę išreikšti balsavimu, apsvarstyti kitus klausimus ir oriai išsiskirstyti. Deja, du kartus, argumentuojant tokiu demagoginiu šūkiu, kaip „mokesčių mokėtojų pinigų taupymas“, buvo suvaidintas pigus spektaklis. Sutaupyta, aišku, nieko nebuvo, nes susirinkdami parlamentarai šiaip ar taip sugaišo laiką ir degino benziną. Ir pritrūko šiuo atveju ne pinigų, ne parlamentinei veiklai skiriamų lėšų. Pritrūko supratimo, kam rinkėjai suteikia mandatą, kam reikalingas parlamentas, ką reiškia valstybės garbė ir orumas. Šito nei šaukštu į galvą įkrėsi, nei sutaupysi. Nei ką nors apgausi imituojama pagarba valstybei ir jos simboliams. Užtat ir negiedojome kartu su tais, kurie daro tai laikydami špygą kišenėje.

Kazys Starkevičius

Seimo TS-LKD frakcijos Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras