Pradėjo pagyromis, kurios baigėsi… pagiriomis

Premjero Algirdo Butkevičiaus perskaityta Vyriausybės ataskaita apie veiklą 2015 metais iš Seimo tribūnos nuskambėjo labai pakiliai ir kovingai. Keliskart nukreipęs kritikos smūgius opozicijai, ministras pirmininkas gyrėsi viskuo iš eilės.

Tačiau po poros dienų socialdemokratų lyderis turėjo pasijusti anaiptol ne džiugiai: visa žiniasklaida paskelbė triuškinančius visuomenės apklausos duomenis – jo partija nučiuožė į neregėtas reitingų žemumas. Ir tai jau buvo ne opozicijos kritika, o žmonių apsisprendimas nusigręžti nuo daugumą Seime turinčių socialdemokratų.

Negailestingas įvertinimas buvo tarsi atsakas į pagyrų srautą vertinant savo pačių darbą.

Du kertiniai teiginiai, kuriais A. Butkevičius pristatė ypatingus pasiekimus, buvo energetinė Lietuvos nepriklausomybė ir 2015-aisiais įsivestas euras. Tačiau šitie projektai buvo parengti ir pradėti įgyvendinti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, juos dabartinei valdžiai beliko užbaigti.

Neįtikinamai nuskambėjo ir žinia apie didėjančias pajamas, nes šiandien arti 70 proc. Lietuvos žmonių dirba už minimalią arba artimą jai algą, o kokia ji, aiškinti nereikia. Dar drastiškesnis premjero teiginys apie „gerėjančią kovą su korupcija“. Tai jau nebe pagyros, o sapnas vidury baltos dienos. Tokių skandalų kaip Vijūnėlės dvaro istorijos dangstymas, susikompromitavę ir savo noru (!) Žemės ūkio ministeriją palikę aukšti valdininkai (apie išvestus su antrankiais nekalbėsime) valstybėje vargu ar buvo.

Kad kaimo reikalai pastaraisiais metais Vyriausybės dėmesio užribyje, žino kiekvienas ūkininkas, žemdirbys. Tačiau ir šitoje srityje ministro pirmininko pranešime liejosi džiugesys. Pasak jo, į žemės ūkį ateina jaunų žmonių, taikančių agronomijos ir zootechnikos naujoves, modernizuojančių savo ūkius. „Pavyzdžiui, pernai paskelbus kvietimą jauniesiems ūkininkams 20 mln. eurų paramai gauti, paraiškų gauta tris kartus daugiau, nei buvo galima patenkinti. Teko skelbti papildomą kvietimą“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Apie skandalingąjį jaunųjų ūkininkų paraiškų priėmimą rašiau jau ne kartą. Jis vyko dviem etapais, nes Žemės ūkio ministerija neskyrė pakankamai lėšų – vietoj kalbamųjų 20 milijonų tik truputį daugiau kaip 9,5 milijono, ir iš paramos sąrašo iškrito šimtai ūkininkauti pradedančių žmonių. Tik susigriebę, kad tokia politika prie gero neveda, valdantieji paskelbė antrąjį kvietimą, nors paramą galėjo numatyti iš karto, neerzindami ūkininkų.

Abejotinos vertės ir pasigyrimas, kad pernai žemdirbiai išaugino visų laikų rekordinį grūdinių kultūrų derlių, kad galvijų išauginta beveik 14 procentų daugiau. Tai primena vienintelės sovietmečio partijos įprotį prisiskirti savo garbei ir bulvių derlių, ir paršelių skaičių, ir pieno kilogramus, primelžtus iš kolūkio karvutės.

Nustebau kad Vyriausybės ataskaitoje karvutėms vietos neatsirado, nors šiandien kaimo žmogui tai didžiausias rūpestis. Ūkių, laikančių karves nuo 2012 iki 2015 m. sumažėjo 16,1 tūkst., o pačių karvių 11,6 tūkst. Ir tai praėjusių, ataskaitos metų duomenys, o šiemet tie skaičiai auga nenumaldomai. Nesutvarkyta paramos sistema, nesugebėjimas derėtis su Europos Sąjunga, biudžeto lėšų apkarpymas davė rezultatus, ir kur besusitikčiau su ūkininkais, pieno supirkimas, kainos yra pirmoji problema.

Žmonių nusivylimas dabartine Vyriausybe dėsningas, reitingai ne iš lubų, o iš gyvenimo. Ataskaitoje nerado vietos emigracijos problema (jau išvažiavo tiek gyventojų, kiek jų gyvena Panevėžyje), drastiškas kainų pakėlimas įvedus eurą, kurį buvo galima sureguliuoti kontrolės priemonėmis.

Beklausant ministro pirmininko atrodė, kad jis pats netiki tuo, ką kalba, o tik kartoja žodžius, kurie turėtų užhipnotizuoti, įkvėpti optimizmo. Tai konkretus rinkiminis pranešimas, tik rinkėjai laukia ne žodžių, o veiksmų. Ar dar liko valdantiesiems laiko pasivyti greitai tolstantį traukinį?

Kazys Starkevičius

LR Seimo narys, Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras