Susipažinus su Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaita susidaro įspūdis, kad žemės ūkio sričiai, šios šakos metų rezultatų analizei dabartinė Vyriausybė ir praėjusiais metais neskyrė reikiamo dėmesio. Ataskaitoje pasigendu ūkinės veiklos analizės, neigiamų tendencijų išryškinimo, priemonių, kaip pagerinti blogėjančią situaciją žemės ūkyje plano.
Analizuojant statistinius duomenis, pateiktus Žemės ir maisto ūkio 2015 metų apžvalgoje, daugelis rodiklių kelia nerimą. Akivaizdu, kad dėl nepakankamo dėmesio žemės ūkiui ir kaimo plėtrai žvelgiant per visus šios kadencijos Vyriausybės veiklos metus dauguma šios programos žemės ūkio srities punktų liks neįgyvendinta.
Štai keletas skaičių iš minėtos apžvalgos: ataskaitoje giriamasi, kad 2015 m. palyginti su 2014 m. žemės ūkio produkcijos apimtys padidėjo 7,3 proc., tačiau 2015 metus lyginant su 2012–aisiais žemės ūkio produkcijos apimtys sumažėjo 8,6 proc., bendroji žemės ūkio produkcijos pridėtinė vertė šalies mastu 2015 metais siekė tik 2,5 proc. t. y. 1 proc. mažiau negu 2014 m. ir 9,5 proc. mažiau negu 2012 metais.
Žymiai sumažėjo užsienio prekyba, 2015 metais eksportuota 3,5 proc. mažiau žemės ūkio ir maisto produktų palyginti su 2014 m., tai yra sumažėjo daugiau nei 177 mln. EUR.
Nedžiugina ir kai kurių žemės ūkio produktų gamyba: cukrinių runkelių derlius 2015 m. palyginti su 2014 m. sumažėjo 39 proc., bulvių – 15 proc., daržovių 21 proc., 1,7 proc. mažiau primelžta pieno, 5,3 proc. mažiau surinkta kiaušinių.
Žymiai, net 8,6 proc., sumažėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos, o gyvulių ir paukščių supirkimo kainų sumažėjimas siekia beveik 15 proc.. Ši Vyriausybė niekaip nesugebėjo sureguliuoti drastiškai sumažėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos. Pieno gamintojai dėl sumažintų pieno supirkimo kainų patyrė daugiau kaip 70 mln. eurų nuostolio. Jau tapo tradicija, kad Vyriausybė be drastiškų žemdirbių akcijų nesugeba rasti lėšų bent daliniam šių nuostolių kompensavimui.
Ataskaitoje net neužsimenama, kad nepaisant kadencijos pradžioje priimtos Gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos ir toliau mažėja ne tik karvių, bet ir bendras gyvulių skaičius, kuris 2015 m. sumažėjo 2 proc., skerdimui skirtų bulių 4 proc., kiaulių 5 proc., karvių 4 proc. Karvių skaičius, palyginti su 2012 metais, sumažėjo net 28 tūkst. ir Lietuvoje jų beturime mažiau kaip 300 tūkst. Ir toliau nemažėja veršelių iki 8 mėn. amžiaus išvežimas į kitas šalis, 2015 metais jų išvežta beveik 109 tūkst., 5 tūkst. daugiau nei 2014 m.
Nerimą kelia tai, kad per 2015 metus beveik 11 tūkst. karvių laikytojų atsisakė pieno gamybos ir savo karvutes paskerdė arba pardavė lenkų ūkininkams. Viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai atsisako pieno gamybos, yra maža žaliavinio pieno supirkimo kaina, kuri 2015 m. palyginti su 2014 m. dar nukrito 23 proc. Pagrindinė priežastis, kodėl Gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa nepadarė teigiamo poveikio – šios programos įgyvendinimui nebuvo skirta lėšų, todėl ji liko popierinė ir jokio teigiamo poslinkio per visą šios Vyriausybės kadenciją gyvulininkystės sektoriuje nebuvo pasiekta.
Vis daugiau maisto produktų importuojame iš užsienio, 2014 metais Lietuva importavo daugiau kaip 335 tūkst. tonų pieno, tai sudarė daugiau nei 20 proc. viso 2015 m. perdirbto pieno Lietuvoje. Apsirūpinimas kiauliena vietinėje rinkoje sudaro tik apie 60 proc., todėl trūkstamą kiekį – daugiau kaip 65 tūkst. tonų – praėjusiais metais teko įsivežti iš Lenkijos, Vokietijos ir Belgijos, kiaulienos importas padidėjo net 14 proc..
Ankstesnė Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį statant ar rekonstruojant gyvulininkystės pastatus iki 300 sutartinių gyvulių būtų taikomi supaprastinti aplinkosauginiai reikalavimai, tačiau ši Vyriausybė nieko nepadarė, kad šio nutarimo nuostatos būtų realiai įgyvendintos.
Neskiriama dėmesio melioracijos įrenginių priežiūrai, skiriamų lėšų nepakanka net esamai šių įrenginių būklei palaikyti.
Socialdemokratai rinkiminės kampanijos metu deklaravo, kad bus sumažintas PVM mokestis būtiniausiems maisto produktams, tačiau atėję į valdžią, šį pažadą pamiršo, tik artėjant Seimo rinkimams nusprendė prie šio klausimo grįžti vien dėl to, kad įsiteiktų rinkėjams.
Nenormalu, kad Žemės ūkio ministerija neišbrenda iš skandalų liūno dėl galimų korupcinių santykių Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje, dėl nesusipratimų organizuojant konkursus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo vietai užimti. Ekologinių ūkių savininkai pagrįstai piktinasi, kad buvo pakeistos paramos taisyklės ekologinio ūkininkavimo plėtrai, kurios buvo naudingos vienai stambaus masto žemės ūkio bendrovių grupei.
Vertinant pateiktą ataskaitą, tenka konstatuoti, kad dabartinė Vyriausybė praėjusiais metais žemės ūkio sričiai, kaimo žmonėms neskyrė pakankamo dėmesio, šioje ataskaitoje nėra numatyta, kaip bus sprendžiamos skaudžios žemės ūkio problemos, tokios kaip kaimo žmonių gyvenimo kokybės ir kaimo infrastruktūros gerinimo, ekonominių santykių tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų bei prekybininkų reguliavimo, kooperacijos skatinimo, melioruotų žemių būklės gerinimo, smulkių ir vidutinių ūkių rėmimo ir kiti, todėl 2015 metų Vyriausybės ataskaitai pritarti negaliu.
Kazys Starkevičius
Seimo TS–LKD frakcijos narys,
Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras