Seimo Kaimo reikalų komiteto narys ir Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius „Brexit“ balsavimą Didžiojoje Britanijoje vadina adekvačiu tiems procesams, kurie iki šiol vyko Europos Sąjungoje.
„Manęs visiškai nenustebino britų pasitraukimas. Tokios nuotaikos Didžiojoje Britanijoje sklandė jau pakankamai seniai ir jautėsi ypač regionuose, – agroverslo portalui „Agroeta“ teigė K. Starkevičius. – Situaciją galėjo išgelbėti nebent karalienė Elžbieta II, bet ji, matyt, buvo labiau susirūpinusi savo 90-čio šventimu, o ne referendumu dėl karalystės pasilikimo Europos Sąjungoje“.
Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras sako, kad Lietuvos žemdirbiams nederėtų pernelyg nusiminti dėl „Brexit“, nes daugiau pergyventi reikėtų britams.
„Atsižvelgiant į britų liberalumą, jų požiūris į ūkininkus nėra itin palankus, todėl šiuo referendumu britai daugiau save įvarė į kampą. Škotija išreiškė norą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos“, – komentavo K. Starkevičius.
Jo teigimu, mūsų žemdirbiai turi patvirtintą Kaimo plėtros programą bent jau iki 2020 metų.
„Kas bus toliau, neaišku, bet tikiuosi, kad ši programa išliks ir po 2020-ųjų. Visada siekėme, kad Lietuvos ūkininkai gautų bent jau tokias tiesiogines išmokas, kurios atitiktų Europos Sąjungos vidurkį. Todėl šiuo atveju reikia, kad patys turėtume tokią žemės ūkio politiką, kuri pirmiausia didintų mūsų žemės ūkio našumą“, – portalui „Agroeta“ akcentavo K. Starkevičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad našumo prasme Lietuva atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos.
„Pavyzdžiui, Estijoje leidžiama mulčiuoti ne daugiau kaip 15 proc. žemių, o likusius plotus būtina dirbti, tai yra juose privalu gaminti žemės ūkio produkciją, – kalbėjo K. Starkevičius. – Mes šiuo atveju leidžiame mulčiuoti 100 proc. žemių, bet tokiu atveju nesukuriama jokia pridėtinė vertė, o tik dalijamos išmokos tarsi socialinė parama“.
„Agroeta“ inf.