Kaunas turi tapti ministerijų miestu

Apie sumanymą į Kauną perkelti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas jau ne kartą viešai skelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Sulaukta įvairiausių vertinimų ir svarstymų.

Idėja ne nauja, bet gyvybinga

Prieš aštuonerius metus planas perkelti į Kauną Žemės ūkio ministeriją buvo įtrauktas net į tuometinės Vyriausybės programą, tačiau jis žlugo. Kodėl taip atsitiko?

Seimo narys ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vienas pirmųjų pasiūlė Žemės ūkio ministeriją įkurdinti Kaune.

„Šis sumanymas buvo įrašytas į 2008-ųjų Vyriausybės programą, – priminė politikas. – Kodėl nepavyko sumanymo paversti tikrove? Jau 2009 metais šalį užklupo dideli finansiniai sunkumai, todėl Vyriausybė turėjo gausybę svarbių reikalų ir projektų. Pasigedau ir aukščiausius postus užimančių politikų palaikymo. Priešingai – labai įtakingi žmonės siuntė signalus geriau neliesti šios temos“.

Starkevičius susidūrė ir su milžinišku ministerijos tarnautojų pasipriešinimu. Vis dėlto jam pavyko perkelti į Kauną du ministerijos padalinius, kurių vienas veikia lig šiol. Jo nuomone, Žemės ūkio ministeriją tikslinga perkelti į Kauną, nes tokiu būdu stiprinami regionai.

„Daugybė kauniečių kasdien važinėja į darbą Vilniuje. Nieko baisaus neatsitiktų, jeigu susiformuotų srautas ir priešinga kryptimi“, – svarstė K. Starkevičius. Jis tikino palaikysiantis tokį sprendimą nepaisant to, kuri partija pateiks siūlymą.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius profesorius Antanas Maziliauskas mano, kad Žemės ūkio ministerija galėtų įsikurti šios aukštojo mokslo įstaigos valdose Akademijos miestelyje. Nuo jo pasiekti Kauno centrą – visiškai nesudėtinga.

„Turime laisvos žemės statyboms, galima rekonstruoti ir pritaikyti ministerijos tarnautojų darbui vieną bendrabutį“, – svarstė A. Maziliauskas.

Rektorius neabejojo, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną būtų naudingas visai šaliai, mat sostinė gerokai nutolusi nuo svarbiausių žemės ūkio regionų, Kaune rengiami žemės ūkio specialistai, kuriems dabar tenka važinėti į Vilnių. Ministerijos darbuotojams netektų be paliovos važinėti į sostinę, nes dabar daugybę suderinimų galima atlikti elektroninėje erdvėje.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sako, kad geriausios žemės ūkio paskirties žemės yra vidurio Lietuvoje, todėl Kaune veikianti ministerija atsidurtų arčiau paslaugų gavėjų. G. Petrauskas neabejojo, kad surasti patalpas ministerijoms nekils sunkumų. Vien šiemet mieste bus įrengta apie 11 tūkst. kvadratinių metrų biuro patalpų, o per artimiausius dvejus metus – dar mažiausiai 50 tūkst. kvadratinių metrų. Pardavus esamas ministerijų patalpas Vilniuje, gautų lėšų užtektų kelis dešimtmečius nuomoti šiuolaikiškus biurus.

Kandidatas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas laidoje „Dėmesio centre“ taip pat priminė, kad pirmasis rimtai apie tai pradėjo kalbėti buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

„Aš tuo metu buvau Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir žinojau, kad žemdirbių visuomenė tai minčiai tikrai pritaria. Dabar, kuomet ruošėme mūsų partijos žemės ūkio programą, ši idėja buvo prisiminta, dar kartą apsvarstyta ir nusprendėme, kad tai tikrai gera mintis. Kaune įsikūrę Žemės ūkio rūmai – didžiausia žemdirbius vienijanti organizacija, Žemės ūkio universitetas taip pat Kaune. Tarsi su tuo susijusi mieste esanti infrastruktūra. Kitas argumentas – regioninė politika. Mūsų partija visą laiką kalba apie tai, kad ne vien Vilnius turi būti Lietuva. Manau, dviejų ministerijų iškėlimas į Kauną tikrai duotų didelį impulsą miesto ir regiono vystymuisi. Juo labiau, kad reikėtų kalbėti ne tik apie ministerijų, bet ir joms pavaldžių institucijų perkėlimą“ – sakė B. Markauskas.

Pasipriešinimas bus didelis

Ministerijų darbuotojai tokią idėją vertina skeptiškai ir nenori keltis į Kauną, o Ramūnas Karbauskis atkerta, kad darbuotojų norai nėra argumentas.

Žemės ūkio ministerijoje šiuo metu dirba 344 žmonės. Bendras ministerijos plotas – 14 500 kv. metrų. Ministerijai pavaldžių įstaigų yra 28, jose iš viso dirba apie 3000 žmonių. Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirba 1032 darbuotojai, pačioje ministerijoje – 267 darbuotojai, o bendras visų institucijų naudojamas plotas yra 25 000 kv. metrai.

Starkevičius perspėja R. Karbauskį ir LVŽS dėl galimo spaudimo: „Mūsų programoje tas punktas buvo įrašytas, deja, jis liko neįgyvendintas. Girdima, kad reikia stiprinti regioninę politiką ir vienas iš būdų įstaigas, kurios įsikūrusios Vilniuje, perkelti į kitus miestus. Niekaip niekam nepavyko to padaryti. Čia tikrai nėra nauja idėja. Tais metais pajaučiau didžiulį pasipriešinimą tiek iš valstybės tarnautojų, tiek iš politikų ir pakėliau rankas. Bus didelis pasipriešinimas ir dabar, niekas čia labai nepasikeitė. Ir iš politikų yra daug ministerijose dirbančių giminaičių, kurie surišti su Vilniumi“.

Šių ministerijų tarnautojų kritiką „Valstiečio“ laikraštyje atremia autoritetingi žemės ūkio ir kaimo reikalų specialistai.

Antanas MAZILIAUSKAS, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius: „Mes tikrai neišrastume dviračio – daugelis išsivysčiusių valstybių kaip tik taip ir elgiasi, nes valdžios koncentracija sostinėje yra atgyvenęs ir neracionalus požiūris.

Jeigu kai kuriems valdininkams nepatogu dirbti Kaune, tegul pasitraukia. Manau, darbo Vilniuje jie susiras, o kompetentingų ir šiuolaikiškai dirbančių tarnautojų labai greitai užaugintume ir Kaune – ASU pasirengęs pagelbėti“.

Edvardas MAKELIS, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius: „Dėl informacinių technologijų pažangos jau dabar nelabai svarbu, o netolimoje ateityje ir visai nebus svarbu, kur ministerija įsikūrusi. Štai Estijoje valdžios decentralizacija jau vyksta. Estai Paskolų garantijų fondą iš sostinės perkėlė į geografiškai patogesnį Viljandį. Reforma pavyko, visi patenkinti. Taip gali būti ir Lietuvoje“.

Vidas JUODSNUKIS, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Pritariu ir galiu priminti, kad kai šį pasiūlymą pirmasis pateikė K. Starkevičius, idėja gimė būtent Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungoje. Mes tada atlikome savo narių apklausą ir išsiaiškinome, kad jie pritaria tokiai idėjai. Taip susiklostė, kad būtent Kauno regione ar šalia jo įsikūrusios pagrindinės žemės ūkio mokslo institucijos bei žemdirbių savivaldos organizacijos, todėl ir ministerijoms ši vieta būtų labiau tinkama.

Valdininkų pasipriešinimas bus itin stiprus, nes ministerijose susidarė dinastinių biurokratų grandinės. Būtų gera proga jas sutraukyti. Nusprendusiems pasitraukti darbuotojams valstybė sumokėtų išeitines kompensacijas, tačiau tokios išlaidos greitai atsipirktų. Mano manymu, prieš perkeliant minėtas ministerijas reikėtų jas sujungti. Tai labai svarbu žemdirbiams, nes dažniausiai rengiant dokumentus ES paramai gauti tenka klausimus derinti ne tik su Žemės ūkio, bet ir su Aplinkos ministerija. Toks sujungimas labai atitiktų naujos valdžios siekius taupyti lėšas“.

Benjaminas ŽEMAITIS, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas: „Į Kauną perkeldama dvi ministerijas Vyriausybė nušautų du zuikius – tai būtų naudinga ne tik žemdirbiams, Kauno regione įsikūrusioms žemės ūkio mokslo įstaigoms, bet ir miestui. Apskritai ministerijos turėtų būti arčiau vartotojų, ir valstybė turėtų to siekti. Svarbu ir žmonėms, juk didžiajai daliai Lietuvos piliečių dvi ministerijos priartėtų per 100 kilometrų. Kaip verslininkas aš svarstau pragmatiškai – sprendimas pirmiausia turi būti naudingas vartotojams, piliečiams, o tarnautojai yra vykdytojai. Kita vertus, gal Vilniaus centras lengviau atsikvėptų, mažiau būtų transporto spūsčių?“

Jonas TALMANTAS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Svarbu perkelti ne vieną, bet abi ministerijas, nes dėl padidėjusio Europos Komisijos dėmesio augalų apsaugos priemonėms naudos gali duoti tik bendra Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų veikla. Jeigu nesusitarsime, Lietuva ir toliau liks grūdų eksportuotoja, negamins didesnės pridėtinės vertės produktų.

Ar ne per daug valdininkus išlepinome? Manau, apsamanojo ir mūsų valdžia Vilniuje. Jau reikėtų apsivalyti ir imtis konkrečių darbų. Protingai dirbant būtų įmanoma tai atlikti per metus ar dvejus“.

* * *

Gyvenimas įrodo – geri sumanymai nepaskęsta užmaršties dulkėse, jie atgyja. Ūkininkai, žemdirbiai, kaimo bendruomenės pritarė ir pritaria Žemės ūkio ministerijos perkėlimui į Lietuvos centrą. Belieka laukti ryžtingų politikų veiksmų.

Parengta pagal spaudos, interneto portalų ir televizijos informaciją