Vyriausybei ant galvos nelyja…

Lietuvą diena dienon du mėnesius skandino nesiliaujantys lietūs. Žemdirbiai tebeskaičiuoja šiemet patirtus ir kitąmet laukiamus nuostolius: nenuimtas derlius, nepasėtos žieminės kultūros, pavasario darbams neparuošti laukai… Praradimai gali siekti ne vieną šimtą milijonų eurų.
Susirūpinę ūkininkai, kooperatyvų ir bendrovių žmonės mažai ko ir tikėjosi iš Vyriausybės, bet staigmenos, kurių jie sulaukė Seimui svarstyti pateiktame Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte, pribloškė: planuojama reikšmingai sumažinti asignavimus žemės ūkiui ir Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms finansuoti, planuojama žymiai padidinti jau mokamus mokesčius ir įvesti naujus, nors naujoji Vyriausybė deklaravo, kad naujų mokesčių nebus įvedama.
Valstybinio biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažinamos daugiau nei 20 mln. eurų arba beveik 9 proc. Iš šios sumos bendrojo finansavimo lėšos mažinamos daugiau nei 1 mln. eurų arba 2 proc.; valstybės biudžeto lėšos – beveik 19 mln. eurų arba beveik 3 proc., iš kurių nacionalinės paramos priemonėms skiriamos lėšos mažinamos 7,7 mln. eurų, net 13 proc.
Beveik 2,5 mln. eurų arba 13 proc. mažinamos ir specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, iš valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai ankstesniais metais skiriamų 10,5 mln. eurų atimama daugiau nei 1 mln. eurų. Šiam tikslui ir anksčiau skiriama suma buvo nepakankama, tačiau kitiems metams ji mažinama dar 10 proc.
Ar užsitęsę lietūs būtų pridarę tiek žalos, jei Lietuvoje būtų tvarkomos sausinimo sistemos? Melioracijos įrenginiai yra labai blogos būklės ir negali nudrenuoti tokio didelio kiekio vandens į magistralinius griovius, kurie taip pat ne visur tinkamai sutvarkyti.
Mes, trylika Seimo narių iš įvairių frakcijų, pateikėme pasiūlymą Biudžeto įstatymo projektui, kad Vyriausybė Žemės ūkio ministerijos valdymo sričiai 2018 metais papildomai skirtų 25 mln. eurų bendrajam finansavimui, siekiant įsisavinti visas ES žemės ūkio sričiai skiriamas lėšas, taip pat 50 mln. eurų Melioracijos programos įgyvendinimui, iš kurių 25 mln. eurų turėtų tekti priežiūrai ir eksploatavimui bei 25 mln. eurų investicijoms kapitaliniam drenažo sistemų remontui bei renovacijai.
Tačiau ar sulauksime pritarimo? Juk Vyriausybei ant galvos nelyja, Premjeras Saulius Skvernelis apžiūrėjo lietaus nusiaubtus Ukmergės rajono ūkininkų laukus, tačiau ar tai paskatins jį reikšmingai paremti nukentėjusius?
Vyriausybės pateiktame Biudžeto projekte to nematome, jame planuojama toliau mažinti asignavimus Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms: rinkos reguliavimo priemonėms asignavimai mažinami beveik 1,2 mln. eurų (7,4 proc.); 2014-2020 m. asignavimai žuvininkystės priemonėms įgyvendinti – 4,607 mln. eurų (22,5 procentais!); valstybės pagalba kitai nacionalinei paramai 1,788 mln. eurų (6,5proc.); asignavimai kitoms priemonėms – 9,325 mln. eurų (17,5 proc.).
Nors šalyje siaučia afrikinis kiaulių maras, ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sunkiai kovoja su šia liga, tačiau šiai tarnybai asignavimus 2018 metams taip pat numatoma sumažinti 1,411 mln. eurų arba 4,8 proc.
Kokiais motyvais grindžiama ši bado dieta žemdirbiams? Vyriausybė aiškina, kad kilo poreikis sudaryti „prioritetinių darbų pokyčių krepšelį“, tačiau nei visuomenei, nei politikams nepaaiškinama, kokiems pokyčiams tas krepšelis bus skirtas.
Antra vertus, į kokį „pokyčių krepšelį“ sukiš Vyriausybė uždėtus mokesčius ūkininkaujantiems vyresnio amžiaus ar neįgaliems kaimo žmonėms: projekte numatyta į vadinamąją „mokesčių sistemą“ įtraukti ūkininkaujančius pensininkus, neįgalius asmenis, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją gaunančius asmenis arba negaunančius pensijos, bet jau sulaukusius senatvės pensijos amžiaus. Taip pat į šią „sistemą“ įtraukiami ir ūkininkaujantys bei pagal darbo sutartis dirbantys ar iki 29 m. amžiaus ūkininkaujantys asmenys.
Vyriausybė siūlo žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka priklausomai nuo įmonės dydžio: 5 proc. tarifas būtų taikomas tik smulkioms įmonėms, o kitos žemės ūkio įmonės, išskyrus kooperatyvus, mokėtų 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
Ūkininkų pajamas taip pat ketinama apmokestinti „bendra tvarka“ įtraukiant juos į naują individualiosios veiklos progresinio apmokestinimo schemą. Tai bus vienodas mokestis dirbantiems po stogu ir po atviru dangumi. Belieka paklausti, ar mokesčių reformatoriai bent žino, kad ūkininkų „verslas“ vyksta po atviru dangumi, o gal jie planuoja uždėti stogą ant ūkininkų laukų ir taip suvienodinti verslo sąlygas?
Tačiau labiausiai vidutinius ir stambesniuosius ūkininkus neigiamai paveiks drastiškai didinami SODROS mokesčiai, ypač 4 kartus pakeliamos įmokų lubos. Finansų ministras ramina, kad SODROS mokestį reikės mokėti ne nuo visų pajamų atskaičius išlaidas, bet tik nuo pusės jų, bet vis tiek tai bus dvigubai didesni mokesčiai negu buvo iki šiol.
Dar vienas plėšrus pasiūlymas – padidinti dyzelinių degalų, naudojamų žemės ūkyje, akcizų tarifą nuo 21 euro už 1000 litrų iki 56 eurų. Galima pamanyti, kad dabar žaliuoju dyzelinu žemdirbiai kojas mazgoja…
Tačiau skaudžiausia šitame Vyriausybės požiūryje į kaimo žmogų – absoliutus neišmanymas, kaip užauga duona, kaip ant miestiečio stalo atkeliauja pienas ir sūris, kaip sunkiai ir atsakingai dirba žemdirbys, priklausomas nuo motinėlės gamtos, pasaulinių rinkos kainų, perdirbėjų savivalės. Savo samtį deguto į bendrą problemų statinę atneša ir 2018-ųjų biudžeto kūrėjai, pro skėčio kraštą žvelgiantys į lietumi ir nepasitikėjimu užplūstą Lietuvą.
Atsižvelgiant į šalyje paskelbtą ekstremalią situaciją, siūlau Vyriausybei 2018 metais nedidinti žemdirbiams mokesčių – bent metams, o gal ir dviem, atidėti jų įsigaliojimą, kad žemdirbiai nors kiek galėtų atsikvėpti ir atsigauti nuo šiais metais patirtų nuostolių ir ekonomiškai bei psichologiškai pasiruošti tokiai mokesčių reformai.
Kazys Starkevičius
Seimo TS-LKD frakcijos narys,
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas