Pastaruoju metu paaiškėjo, kad ne tik žemės ūkio paskirties žemė superkama dideliais kiekiais, galimai apeinant įstatymus, bet taip pat ir miško žemė „parceliuojama“ neribotai, nes Aplinkos ministerija nemato reikalo įvesti kokius nors saugiklius.
Štai vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvoje atskiros galingos korporacijos dideliais kiekiais supirkinėja mūsų šalies miškus. Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“ jau galimai turi įsigijusi 15 tūkst. hektarų Lietuvos miškų, panašų miškų plotą jau turi įsigijusi ir kita bendrovė „Eurofbrest“ .
Tai nei daug, nei mažai – apie 15 proc. privačių Lietuvos miškų. Ar tik ne tai paaiškina, kodėl dabartinė Vyriausybė taip atkakliai stūmė miškų urėdijų reformą, leidžiančią prieiti prie svarbių išteklių?
Vyriausybei reikėtų susirūpinti, ar tokiais kiekiais parduodant miškus, įkūrus vieną miškų valdymo įmonę, mūsų girios nesubėgs į vienas rankas. Juk ir žemės sukoncentravimu tūkstantiniuose vieno savininko plotuose susirūpinta pavėluotai. Manau, kad visuomenė, žiniasklaida turi atidžiai stebėti – ar po kurio laiko nepasigirs balsų, kviečiančių į centralizuotą miškų valdymą įsileisti „privatų investuotoją“. Gal savą, gal svetimšalį, ir pradėti masinį miškų kirtimą.
Kreipiuosi į Vyriausybę, o ypač į Aplinkos ministrą ir raginu – kol nevėlu (o gal jau…) parenkite ir pateikite Seimui IV (Pavasario) sesijos metu svarstyti teisės aktų projektus, kurie įgalintų stabdyti didelių miškų plotų išpardavimą privatiems ir juridiniams asmenims. Ypač tai svarbu pasienio zonose, kai mūsų šalies juridiniai asmenys, šiose teritorijoje supirkę didelius miškų plotus, vėliau galimai juos akcijų pavidalu parduos nedraugiškos užsienio šalies investuotojams, o tai galėtų kelti grėsmę šalies saugumui.
Kazys Starkevičius
Seimo TS-LKD frakcijos narys,
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas