Kokios ES paramos sulauks žemdirbiai po 2020 metų?

Jungtinei Karalystei traukiantis iš Europos Sąjungos, žymiai mažės Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) finansuoti skiriamos ES biudžeto lėšos. Lietuvos žemdirbiai yra sunerimę, nes iš Briuselio ateina žinia, kad tiesioginės išmokos bei lėšos kaimo plėtrai sumažės net 15 procentų. Europos Komisija tikina, kad sumažėjimas bus tik 5 proc., tačiau reikalauja, kad kitus 10 proc. valstybės narės dengtų iš nacionalinio biudžeto.
Europos Parlamento kvietimu dalyvaujant Briuselyje tarpparlamentiniame susitikime „Bendra žemės ūkio politika po 2020 metų: maisto pramonės ir ūkininkavimo ateitis“, Bilas Hoganas, Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir žuvininkystę, kalbėdamas apie 2021–2027 metų ES biudžetą, informavo, kad Europos Komisija ketina 6 proc. mažinti BŽŪP finansavimą. Iš dalies tai sietina su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos.
Prognozuojama, kad šios valstybės išstojimas kasmet sumažins ES biudžetą po 13 mlrd. eurų, o per visą 2021–2027 m. finansinį laikotarpį dėl to ES biudžete susidarys 78 mlrd. eurų skylė. Tačiau kai kurios prognozės dėl būsimo ES biudžeto yra kur kas pesimistiškesnės. Numatoma, kad ES sudėtyje likus 27 valstybėms, bendras ES biudžetas sieks 1135 mlrd. eurų, BŽŪP biudžetas 2018 m. kainomis 2014–2020 m. laikotarpiu gali siekti 390,118 mln. eurų, kartu 2021–2027 m. prognozuojamas biudžetas – tik 324,279 mln. eurų. Skirtumas – 65,839 mln. eurų arba palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu – mažesnis beveik 17 procentų. Tame tarpe lėšos rinkos reguliavimo priemonėms ir tiesioginėms išmokoms mažėtų 12,5 proc., o kaimo plėtrai – net 29,6 proc.
Europos Parlamentas bei Komisija ieško būdų, kaip padidinti ES biudžetą nemažinant išlaidų. Siūloma be valstybių narių įmokų ieškoti naujų pajamų šaltinių.
Rengiamasi įvesti vadinamąjį skaitmeninį mokestį, kuris būtų taikomas didžiųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „Google“, „Facebook“, „Apple“, pajamoms Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, kad jei būtų nustatytas 3 procentų mokesčio tarifas, valstybės narės kasmet galėtų gauti 5 milijardus eurų papildomų pajamų.
Jau rengiamos ES taisyklės, kad tarptautinių kompanijų pelnas turi būti apmokestinamas ir pelno mokestis mokamas toje valstybėje, kurioje jis uždirbamas.
Tarpparlamentiniame susitikime Briuselyje diskusijų metu išreiškiau nuomonę, kad ES biudžeto lėšas turėtume naudoti efektyviau. Mano nuomone, nemenkas sumas galima sutaupyti mažinant lėšas, skiriamas vadinamiesiems „minkštiesiems“ projektams: konsultavimui, mokymams, įvairių abejotino reikalingumo renginių organizavimui, mažinant ES ir valstybių narių biurokratinius aparatus. Lietuvoje 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu yra skirta beveik 200 mln. eurų arba beveik 10 procentų viso Kaimo plėtros programai skirto paramos lėšų voko dalis. ES paramos lėšos turėtų būti ne „pravalgomos“, ne naudojamos pašalpoms mokėti, o investuojamos į gamybą, jos didinimą. Manau, kad praėjo tie laikai, kai išmokos buvo dalinamos už žemės turėjimą, o ne jos dirbimą ir produkcijos gamybą.
Ateinančiu finansiniu laikotarpiu Lietuvai svarbu, kad nebūtų drastiškų Sanglaudos ir BŽŪP finansavimo pokyčių mažėjimo. Europos Komisija yra pasiūliusi didinti Europos Bendrijos biudžetą, bet mažinti paramą žemės ūkiui. Manau, kad naujasis Lietuvos žemės ūkio ministras kartu su kitomis Rytų Europos šalimis, kurių tiesioginės išmokos nesiekia Europos vidurkio, turėtų susiderėti su EK, kad tiesioginės išmokos šioms šalims būtų ne tik nemažinamos, bet didinamos iki ES vidurkio.
Ilgamečio ES biudžeto projektą jau birželio pabaigoje Europos Komisija turėtų pateikti ES Vadovų Tarybai, todėl dabar pats laikas Lietuvai rengtis ilgoms ir nelengvoms deryboms.
                                                      Kazys Starkevičius, Seimo TS-LKD frakcijos narys
                                                                                           DELFI, 2018 m. gegužės 27 d.