Tėvo paveikslas

   Kauno įgulos Karininkų ramovėje birželio 4-ąją vyko vakaras „Tėvo paveikslas…“, skirtas Tėvo dienai ir Adolfo Ramanausko-Vanago metams.
   Sveikinimo žodį tarė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, pranešimą „Adolfas Ramanauskas-Vanagas – Tėtis, Mokytojas, Karininkas, Patriotas“ pateikė jo dukra, Sausio 13-osios brolijos garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, apie nežinomus A.Ramanausko-Vanago istorijos aspektus kalbėjo Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos narys dr. Arvydas Anušauskas, partizanų vado asmenybę ir veiklą Merkinės krašte nušvietė Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas.
    Seimo narys Kazys Starkevičius pasidalijo tėvų prisiminimais apie laikus, kai A. Ramanauskas-Vanagas ir jo bendražygiai Lietuvos partizanai kovėsi už Tėvynės laisvę, o jų rėmėjams grėsė represijos. 1948-ųjų vasara buvo labai karšta, javai jau buvo išplaukę. Tėvas su pusbroliais nuo tremties pasislėpė javų lauke, nes tuomet Sibiras reiškė viena – kančias, badą, mirtį.
   „Be partizanų kovų nebūtų ir šiandieninės Lietuvos, ir 100-ojo jos jubiliejaus, ir jau antro Popiežiaus vizito į mūsų Tėvynę. Jų įžiebta pasipriešinimo kibirkštis buvo gyva visus okupacijos metus. Tai ir 1956 m. protesto akcija senosiose Kauno kapinėse, ir 1972-ųjų pavasarį Kauną demonstracijai sukėlusi Romo Kalantos auka, ir pasauliui tiesą skelbusi Katalikų Bažnyčios kronika, galiausiai – Sąjūdis. Partizanų drąsa vienijo tautą, drąsino pasipriešinimui“, – kalbėjo K. Starkevičius.
    Renginį vedė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, koncertavo maestro Arvydas Paulauskas.
                                                                                                                                 kazys.lt inf.