Kaimui 2019 metų valstybės biudžete vėl suduotas smūgis

Šalies žemdirbiai tikėjosi, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybė, rengdama 2019 metų valstybės biudžeto projektą, įvertins dvejus nepalankius žemės ūkiui metus ir, kylant šalies ekonomikai, bus teigiamai atsižvelgta ir į žemės ūkį. Tačiau įvyko priešingai: žemdirbiai dar kartą per šios Vyriausybės valdymo laikotarpį patyrė šoką, valstybės biudžeto asignavimai žemės ūkiui dar kartą buvo žymiai sumažinti. Šiai labai svarbiai ūkio šakai per dvejus „valstiečių“ Vyriausybės valdymo metus jau nurėžta apie 20 proc. asignavimų, tai yra, žemės ūkio srities finansavimas palyginti su 2017 metais yra sumažintas beveik 200 milijonų eurų.

Skandinavijos valstybės, konkrečiai Danija, užėjus sausrai ir pritrūkus pašarų gyvuliams šerti, pirko pašarus iš kitų šalių ir ūkininkams kompensavo jų atsivežimo išlaidas.

Pagal šiais metais gruodžio 11 d. priimtą valstybės biudžeto įstatymą 2019 metams visai žemės ūkio sričiai yra skirta mažiau kaip 985 mln. eurų, asignavimai kaimui sumažinti daugiau nei 97 mln. eurų arba 9 procentais, panaši suma žemės ūkiui buvo nurėžta ir priimant 2018 metų valstybės biudžetą palyginti su 2017 metais.

Bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos sumažėjo 28,7 mln. eurų arba 12,5 proc., ES lėšos taip pat sumažėjo beveik 70 mln. eurų arba 8,5 proc. palyginti su 2018 m.

Neatsižvelgiant į tai, kad šalyje nemažėja afrikinio kiaulių maro pasireiškimai, sumažinti asignavimai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Dėl to ši tarnyba neturės galimybės efektyviai kovoti su afrikinio kiaulių maro padariniais, negalės tinkamai vykdyti stebėsenos dėl maisto produktų užterštumo pesticidais. Visa tai kels grėsmę šalies žemės ūkio produktų eksportui.

Jau tapo tradicija, kad melioracijos įrenginių priežiūrai, rekonstrukcijai bei naujų statybai ir ateinantiems metams lėšų neskirta. Lietuvoje yra 67 tūkst. km magistralinių griovių, kurie priklauso valstybei, tačiau Vyriausybė, skirtingai nei keliams, kurie taip pat priklauso valstybei (jų remontui ir priežiūrai skiriamos didžiulės lėšos), magistralinius griovius paliko likimo valiai, jų priežiūrai beveik visiškai neskirdama lėšų.

Toks tendencingas valstybės biudžeto asignavimų kaimui mažinimas žemdirbius skaudžiai nuvylė. Suprasdamas sunkią ūkininkų, ypač smulkiųjų, situaciją po nepalankaus žemės ūkiui laikotarpio, 2019 metų valstybės biudžeto projektui buvau pateikęs pasiūlymą nemažinti žemės ūkio srities finansavimo lyginant bent su 2018 metais. Papildomai siūliau numatyti 28,1 mln. valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšų, 25 mln. eurų skirti Melioracijos programos įgyvendinimui. Taip pat prašiau 0,6 mln. eurų papildomai skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai

Iš viso siūliau žemės ūkio sričiai papildomai skirti 53,7 mln. eurų. Tačiau Vyriausybė mano pasiūlymams nepritarė, todėl balsuoti už 2019 metų valstybės biudžeto projektą negalėjau. Negalėjau prisidėti prie kryptingo kenkimo kaimui, kai jam ir taip sunku.

Matyt, tokia dabartinės Vyriausybės biudžeto politika reiškia, kad gal būt laukiama, kol kaimo žmonės, mokytojų pavyzdžiu, apsigyvens atitinkamoje ministerijoje ir sukels šalyje sumaištį. Nieko neagituoju taip daryti, bet niekas negali garantuoti, kad ir žemdirbių kantrybė kada nors gali trūkti.

                                                                                           Kazys STARKEVIČIUS

                                                                                        Seimo TS-LKD frakcijos narys,

                                               Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas