Manoma, kad pirmosios avys Lietuvos teritorijoje atsirado maždaug II tūkstantmetyje pr. Kr. Per tiek amžių keitėsi jų gyvensena, veislės, ryšys su žmogumi.
Lietuvos juodgalvės avys išvestos 1926–1958 m. Intensyviausias veislės kūrimo darbas vyko Pasvalio, Telšių ir Radviliškio zonose. Lietuvos juodgalvės paplitusios visoje Lietuvoje, perkeltos į Latviją, Baltarusiją, Vokietiją ir kitur. Nors avių yra nemažai, tačiau 2001–2004 m. įvežus į Lietuvą produktyvesnių veislių norėta jomis gerinti Lietuvos juodgalves sunaikinant pastarųjų autentiškumą.
Tada ši avių veislė – tikra pievų puošmena – jau buvo pradėjusi nykti.
Buvusiame Lietuvos gyvulininkystės instituto eksperimentiniame ūkyje buvo išsaugotas Lietuvos juodgalvių avių genofondas. Vietoj ūkio įsikūrusi VĮ „Šeduvos avininkystė“ dabar yra vienintelis Lietuvos juodgalvių avių veislynas. Veisimo tikslas: išsaugoti Lietuvos juodgalvių veislės genofondą. Iš ūkio avinus ir avis perka Lietuvos ūkininkai ar kiti avių augintojai.
Lietuvos juodgalvės avys labai gerai prisitaikiusios prie mūsų klimato, mažiau serga, turi stiprų motinystės instinktą, savo charakterį.
Nors avių mėsa sveikesnė už kiaulieną, lietuviai jos valgyti dar neįpratę. Ir senais laikais aviną skersdavo tik per bulviakasį. Niekam nereikia ir avių vilnos: Lietuvoje nėra nė vienos vilnos plovyklos nei karšyklos. Niekas neverpia vilnos siūlų.
Lietuvoje grynaveislių juodgalvių šiandien yra 8741, iš jų – 4424 ėriavedės.
Tad pasigrožėkime Rasos ir Kazio Starkevičių prakartėlės tvartelyje įsikūrusiomis tikromis lietuviškomis juodgalvėlėmis!
