Mano kaimo vizija

Ši vizija prasideda nuo neįbauginto ir oraus kaimo. Kur žmogus neturi bijoti auginti, statyti ir kurti. Neprivalo bijoti aiškintis, kodėl ferma nekvepia kaip parfumerijos parduotuvė, kodėl šuo per garsiai loja, o gaidys gieda kada jam reikia. Svajoju apie kaimą, kuriame išsitenka ir stambus verslinis, ir nedidelis, tegul net natūriniais mainais grindžiamas ūkininkavimas. Nuo kaimo be pavydo ir galybės prievaizdų, įvairaus lygio kontrolierių bei neišmanėlių kritikų, neskiriančių pievos nuo arimo ir akėčių nuo vežėčių. Svajoju apie kaimą, kuriame pagal susiklosčiusią situaciją savo vietą turi ir maži, ir dideli ūkiai.

Mano svajonėje kaimas yra dar ir išmanus, ir pažangus, ir apsišvietęs, bet ir nespjaunantis į tradicijas. Kaimas, kuriame greitaeigis internetas nėra retenybė ir valstybės tam reikalui skatinti organizuojamos programos yra ne fiktyvios. Toks kaimas, kuriame ūkininkas ar kitas kaimo gyventojas naudojasi visais šiuolaikinio pasaulio techniniais privalumais ir nėra atkirstas nuo visaverčio kultūrinio gyvenimo.

Taip pat mano vizijoje nenutinka taip, kad net ir netoli miesto esančių kaimų ir kaimelių žmonės priversti tyčia deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, kad tik jų vaikai gautų leidimą lankyti darželį ar mokyklą. Kur apšvieta ir kaimo tradicijos nebūtų supriešinamos, o apšaukimas kaimiečiu ar „runkeliu“ reikštų pagyrimą. Tiek kai buvau ministras, tiek dabar Kaimo reikalų komitete darau viską, kad savo kaimo viziją įgyvendinčiau.

Noriu patikinti, kad kaimas tikrai išliks. Privalo išlikti, nes visokių kataklizmų, caro ir sovietų okupacijų metu kaimai buvo ardomi, žmonės nuvaromi nuo žemės, sugrūdami į gyvenvietes ir kolchozus, o išliko.

Man patinka, kad patriotai Lietuvoje sodybos vietoje palikdavo augantį medį: ąžuolą, liepą ar kokį kitą jo širdį džiuginusį plačiašakį. Džiugu, kad dabar buvusių sodybų vietose, šalia dar išlikusių medžių, kuriasi naujos sodybos, į gimtąsias vietas grįžta vaikai ar vaikaičiai.

Kaimuose daug apleistų sodybų. Ką daryti? Pasinaudokime belgų gerąja praktika. Jie remontuojamiems namams teikia 6 proc. PVM. Kaimo kritikai sakys – ir vėl lengvata. Tačiau kas geriau – naujas statomas namas žemės ūkio paskirties žemėje, ar sutvarkyta senelio sodyba. Pagalvokime.

                                                                                                                  Kazys Starkevičius 

                                                 LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

„Žalgirio“ judėjimo diskusijoje išsakytos mintys