Slaptojo pakto pasekmės

* 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje užsienio reikalų ministrai Molotovas ir Ribentropas pasirašė slaptą Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį, kuri nulėmė 50 metų trukusią Lietuvos Respublikos okupaciją.

* 1940 m. birželio 15 d. daugiau kaip 150 tūkstančių raudonarmiečių užėmė Lietuvą.

* Per 1939–1941 m. į lagerius ir tremtį išsiųsta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų.

* Po karo grįžę okupantai nuo 1944 m. iki 1952 m. į lagerius išvežti apie 142,5 tūkst. žmonių.

* Lietuva ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo 1944 m., ši kova truko iki 1953 m. Per visą partizaninio karo laikotarpį žuvo apie 20 tūkst. partizanų.

* Visą okupacijos laikotarpį Lietuvos žmones persekiojo KGB. Apie 332 tūkst. žmonių buvo įkalinta, išvežta į tremtį ir lagerius, dar 26,5 tūkst. nužudyta Lietuvoje.

* Sovietiniais metais Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota apie 34,5 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis. Okupantų 153 kariniai daliniai buvo dislokuoti bene trisdešimtyje miestų ir miestelių, buvo apie 500 karinių objektų.

* Sovietinė kariuomenė Lietuvoje 49 metus laikė užėmusi 65 433 ha žemės – arba apie 1 proc. visos teritorijos. Į Lietuvą kasmet atvykdavo 150–180 išėjusių į atsargą karininkų šeimų, 6–7 tūkst. atsikėlėlių per metus.

* Stambūs okupacinės kariuomenės daliniai buvo dislokuoti Kauno mieste. Jie užėmė ištisus kvartalus Šančiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje. Kariškiai turėjo savo parduotuvių tinklą, medicinos įstaigas, buvo užėmę Karininkų ramovę – pašeimininkavo „po sovietski“ (sovietiškai): aliejiniais dažais uždengė nuostabias freskas, kurias prieškariu kūrė garsiausi Lietuvos dailininkai. Tokio vandalizmo pėdsakams ištrinti ir grąžinti Karininkų ramovei buvusį grožį prireikė ne vienerių metų.

* Dar viena tendencija, į kurią gal per maža dėmesio atkreipia praeities tyrinėtojai – karinių dalinių žiedas aplink Kauną. Pirmiausia tai caro laikų fortai, kurie buvo statomi gynybos tikslu.

Kitas, žymiai galingesnis, žiedas buvo sukurtas sovietmečiu: Kazlų Rūda, Linksmakalnis, Rokai, Karmėlava. Kazlų Rūdoje veikė didžiulis karinis aerodromas.

Linksmakalnis buvo uždaras karinis miesteli su kontrolės postu prie įvažiavimo, visiškai autonomiškas, čia net maisto produktai būdavo atgabenami iš Rusijos. Tokio slaptumo priežastis – galinga radiolokacinė stotis su antenų mišku ir didžiuliais radarais. Ją pastačius vietiniai žmonės kalbėjo, kad tai užsienio radijo slopinimo stotis. Tai buvo ne visa tiesa. Linksmakalnio dalinio paskirtis buvo šnipinėti užsienio valstybių slaptų radijo ryšių pokalbius. Čia veikė ir kabelinio ryšio sistemos, tiesiogiai sujungtos su Maskva. Rokuose buvo didžiulis tankodromas, desantininkų rengimo bazė.

Karmėlavoje, specialiose šachtose, buvo raketų bazė, Tai lyg atskiras dalinys po žeme su miške užmaskuotais ventiliaciniais kanalais, su tuneliais, kuriais galėjo važinėti (ir važinėjo) karinė technika.

Panašią bazę sovietų kariškiai buvo pradėję kurti Netonių kaime netoli Raudondvario, gražiame Nemuno šlaite, kuriame yra ir sklandytojų kalva. Galingi sunkvežimiai, kita technika į statybvietę važiuodavo naktimis. Vietiniai girdėdavo mašinų ūžesį, jos vykdavo kolonomis. Jau buvo pradėti darbai, bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę juos nutraukė taip pat slapta, kaip ir buvo pradėję.

* Apie sovietų kariuomenės išvedimą iš Kauno buvo daug rašoma, į paskutinį paradą Panemunės dalinyje čia atvyko ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas. Tačiau prekinėje geležinkelio stotyje Šančiuose nuotaikos buvo niūrios. Kareiviai išvažiavo prekiniuose vagonuose, galingoji armija atrodė nušiurusi, vargana.

* Tai buvo Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų jo protokolų galiojimo pabaiga. Ironiška, kad praėjus 50-čiai metų šis paktas tapo pagrindiniu „ginklu“ kovoje dėl Baltijos valstybių nepriklausomybių atkūrimo.

Vakarų pasauliui Molotovo–Ribentropo paktas buvo žinomas nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, jis buvo priežastis Vakarų valstybėms nepripažinti Baltijos šalių okupacijos.

Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavime įnirtingai priešinantis komunistams buvo sukurta komisija ištirti šio pakto ir protokolų egzistavimą, kūrimas bei tai įrodančių archyvinių dokumentų paieška. Didžiausią mastą ši kova įgavo 1989 metų vasarą ir rudenį, kaip tik tuo laiku, kai Lietuva, Latvija ir Estija išėjo į Baltijos kelią.