Ko šiandien pavydi jauni

Juodojo kaspino dienos išvakarėse Istorinėje Kauno prezidentūroje vyko renginys „Kaunas prisimena (1939-1989-2019)“, skirtas Ribentropo–Molotovo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

Didžiausioji prezidentūros salė nesutalpino visų susirinkusiųjų, žmonės pranešimų klausėsi ir ant laiptų, ir ekspozicijų kambariuose. Priminusi Lietuvos kančių kelią viena renginio iniciatorių Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė, pakvietė minėjimą pradėti valstybės himnu ir minutės tyloje prisiminti lemtingojo pakto aukas.

Pranešimai buvo ir dalykiški, ir labai asmeniški. Apie disidentų Lietuvoje judėjimą kalbėjo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, nesusekamosios Katalikų Bažnyčios kronikos įkūrėjas ir leidėjas, už antisovietinę veiklą kalintas Rusijos lageriuose. Seimo narys Kazys Starkevičius, vienas iš minėjimo organizatorių, peržvelgė Lietuvos tautos praradimus okupacijos metais, sovietų karinių pajėgų dydžius ir specifinį kontingentą Kaune bei apylinkėse, kariuomenės išvedimo aplinkybes, pasidalijo įžvalgomis apie šiandienines grėsmes nepriklausomybei. Priminti gyvenimą už geležinės uždangos jis atvežė „suvenyrų“ – spygliuotos vielos atkarpėlių nuo buvusio griežtai saugomo desantininkų poligono Rokuose. „Rytoj važiuojam į Baltijos kelią, po renginio galite čia pat užsirašyti, o autobusų bus kiek reikės, nes jei buvo prieš trisdešimt metų, tai ką jau besakyti šiandien…“, sakė daugelio kultūrinių ir pažintinių kelionių mecenatas.

Prie Baltijos kelio simbolinėmis gėlėmis – kardeliais – papuošto stalelio mikrofoną vienas po kito ėmė nuoširdžiais plojimais palydimi žymūs kauniečiai: Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis, „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, kunigas Robertas Grigas. Jaunatviškai nuskambėjo moksleivių Eglės ir Julijos prisipažinimas, kad joms tiesiog pavydu, jog merginos nebuvo gimusios, kai Lietuva stovėjo Baltijos kelyje.

Kai susirinkusieji išėjo į Prezidentūros sodelį, renginio organizatorė ir vedėja Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Edita Gudišauskienė sakė nustebusi – susibūrė bemaž trys šimtai žmonių.

Su vėliava ir paradinėmis uniformomis minėjime dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vyrai, atvyko Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai, šaulių, miesto bendruomenių atstovai. Žodį tarė lakūnas Vytautas Tamošiūnas, prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjusius žmones iš lėktuvo pasveikinęs gyvų gėlių lietumi (du orlaiviai tądien pasėjo 12 sunkvežimių žiedų!). Šeimos relikviją – močiutės pasiūtą trispalvę, išsaugotą tris dešimtmečius – į renginį atsinešė ir prisiminimais pasidalijo Seimo narys Andrius Kupčinskas.

… Suskambėjo Kauno muzikos ansamblio ,,Ainiai“ solistų Ryčio Janilionio ir Osvaldo Petraškos atliekama daina apie Tėvynę, ir didžiuliu ratu visą Prezidentūros sodelį apjuosę kauniečiai susikibo už rankų. Kaip tuomet, kai tiesė kelią į Laisvę.

kazys.lt inf.