Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė perpus sumažinti lengvatinį akcizą už ūkininkams skirtą dyzeliną. Tokio akibrokšto nesitikėta – tai lyg akmuo po kaklu, skandinantis visą žemės ūkio sektorių, mūsų vartojimo rinką ir eksportą.
Už realybės ribų
Vien tik pro automobilio langą kaimo žmogaus gyvenimą matantis ponas gal ir gali sugalvoti, kad Lietuvos ūkininkai gyvena per gerai. Jis negirdėjo, kad mokamos mažesnės negu Vakarų valstybėse tiesioginės Europos Sąjungos išmokos, klesti perdirbėjų savivalė, trečius metus iš eilės laukus siaubia stichija – liūtys, sausros… Mažėja grūdų derlingumas, vis daugiau ūkininkų atsisako gyvulininkystės, o viltį praradusieji išregistruoja ūkius ir, kaip bebūtų apmaudu, stoja į pašalpininkų gretas.
Žymėtojo kuro branginimas bus dar vienas smūgis žemdirbystei. Jau šiandien dažnas ūkininkas skundžiasi, kad akcizinio dyzelino nepakanka būtiniausioms reikmėms. Paistalai, esą jį žemdirbiai pardavinėja „į šalį“, žeidžia ir piktina. Tokios mintys gali kilti tik visiškai nieko apie kaimo žmonių darbus nenutuokiančiam miestiečiui.
Išskirtines šio akcizo lengvatas turi oro transportas, laivininkystė, šilumos gamintojai. Bet pirmiausia skandinkim ūkininką. Tik kaip tai atsilieps vidaus vartojimui, darbo rinkai, emigracijai?
Sumokės visi
Naivu būtų galvoti, kad dyzelino pabranginimas neatsilieps maisto produktų kainoms – išaugus savikainai gamintojas neturės kitos išeities. Sakote, pigesnių gaminių atsivešim iš užsienio? Dar vienas smūgis žemdirbiams. Jau dabar miestiečiai prekybos centruose perka pigesnę lenkišką varškę, kiniškus česnakus ir vokiškas dešreles. Pietų Lietuva – ir ne tik – savaitgaliais šturmu ima Suvalkų parduotuves. O kas išbrangino maisto produktus Lietuvoje?
Ne tik perdirbėjų pelnai ir prekybininkų antkainiai. Niekaip nuo 21 procento žemyn nenulipantis PVM tik iš pirmo žvilgsnio augina biudžetą. Neišgalintys pragyventi žmonės laukia pašalpų ir tą patį biudžetą pravalgo nesukurdami jokio produkto. Tokia politika gresiančios pasaulio ekonomikos krizės akivaizdoje veda tik į aklavietę.
Pabrangęs kuras atsilieps ir darbo rinkai. Girdžiu ūkininkus kalbant, kad teks atsisakyti samdomų darbininkų, siaurinti gamybą. Atidarom dar vienus vartus emigracijai? Kaime darbų trūksta, ir darbščiausi, blaiviausi gyventojai patenkinti turėdami legalų pajamų šaltinį, socialines garantijas. Vykim juos tolyn, juk kuriam gerovės valstybę!
Ir dar labiau priešinkim visuomenę.
Kaimynai ir konkurentai
Europa su akcizu žemės ūkio paskirties degalams elgiasi įvairiai. Nieko nenustebins, kad, tarkime, Austrijoje šios lengvatos degalams nėra, šalis turtinga, jai nebereikia ūkininkų traukti iš posovietinės pelkės. Arba Nyderlandai, užkariavę pasaulį gėlėmis ir šiltnamių daržovėmis.
Tačiau Danija, pažangios žemdirbystės ir ekonominio stabilumo valstybė, žemdirbių gazoliui taiko 16,2 proc. kainą nuo degalų, parduodamų kitoms reikmėms. Panašiai ir dar mažiau Latvija – 15 proc.,Čekija – 13,2 proc., nekalbant jau apie Kiprą – 5,3 proc.
Lietuvoje šis procentas šiandien yra 16,14 proc., Vengrijoje 16,2–17,6 proc., Airijoje ir Italijoje apie 20,5 proc.
Konkurenciniame lauke Lietuva išsilaiko tik darbščių, sumanių, lanksčių ūkininkų dėka, kai ES išmokos vienos mažiausių, klimato sąlygos anaiptol ne pačios geriausios, o valstybės ūkio politika neryžtinga, neieškanti būdų skatinti didžiausią eksporto sektorių – žemės ūkio gamybą.
O kas toliau?
… Pirmajame Seimo rudens sesijos Kaimo reikalų komiteto posėdyje susipažinti su parlamentarais atvyko Prezidentūros atstovė, patarinėsianti žemės ūkio klausimais. Aplinkosaugos specialistė. Malonus išsilavinęs žmogus. Bet kalba apie problemas neužsimezgė.
Tokia pradžia. Prezidentas vetuoja Miškų įstatymo pataisas, atverdamas galimybę milžiniškai kirtimų koncentracijai vienose rankose. Seimas veto atmeta.
Prezidentas mistinės gerovės vardan užsimoja kirsti per žemės ūkio gamybą, per ūkininkus „kaip klasę“. Komentaruose jam džiūgaudami pritaria pavydūs miestiečiai, bankų ekspertai ir godūs pašalpininkai. Mušk kaimietį!
Nieko nebus. Žemdirbių savivalda, kaimui atstovaujantys parlamentarai, mąstantys Vyriausybės žmonės netyli. Ir gaila Prezidento, kad jis vėl lipa ant kaimiško grėblio.
Kazys Starkevičius