Žemės ūkį ketina smaugti dar viena kilpa

Finansų ministerija siūlo padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Tai reiškia, kad padidėtų žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę. Ši ministerija prognozuoja, jog dėl padidinto mokesčio savivaldybių biudžetai per metus galėtų gauti 7 milijonus eurų papildomų pajamų. Žemdirbiai tvirtina, jog padidintas žemės mokestis būtų dar viena vinis į žemės ūkio karstą.

Padidės žemės mokestis

Siūlymas padidinti žemės ūkio paskirties žemės vertę mažinantį koeficientą kartu su kitais Finansų ministerijos siūlomais mokestinių pakeitimų projektais bus svarstomas su 2020 m. valstybės biudžeto projektu.

Žemės mokesčio įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija pranešė, jog tikslas – sumažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą). Pasak ministerijos, galimai padidėtų žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę, tačiau Žemės mokesčio įstatyme savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti žemės mokesčio tarifus, todėl savivaldybių tarybos, jei manys esant tikslinga, galės amortizuoti žemės mokestinės vertės padidėjimą, nustatydamos mažesnius mokesčio tarifus 2021 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius teigia, jog savivaldybėms deleguotoms dalies funkcijoms vykdyti trūks pinigų, todėl Finansų ministerija ir siūlo padidinti mokestį, kad po to Vyriausybė galėtų savivaldybėms sakyti – mes padidinome mokestį, susirinkite jį patys ir turėsite lėšų.

Pagal dabar galiojantį įstatymą žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas) mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš žemės vertę mažinančio koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuojamas nuo 35 procentų jos mokestinės vertės. Jei būtų priimtos Žemės mokesčio įstatymo pataisos ir mokestinės vertės mažinimo koeficientas būtų padidintas iki 0,5, žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas nuo 50 procentų jos mokestinės vertės.

Tai dar viena vinis į žemės ūkio karstą, kaip ir ketinimai didinti akcizų tarifus žemės ūkio veikloje naudojamiems gazolinams, taršos mokesčiai žemės ūkio technikai ir dar daugybė dalykų, vis didinančių ūkininkų naštą.

Priklauso nuo rajono politikų malonės

Jei bus padidintas žemės vertę mažinantis koeficientas, ūkininkams beliks tikėtis, kad savivaldybės bent žemės mokesčio tarifą taikys mažesnį.

Kaip ir dabar galiojančiame Žemės mokesčio įstatyme, taip ir parengtame naujame įstatymo projekte savivaldybių taryboms suteikiama teisė pačioms nustatyti žemės mokesčio tarifą. Žemės mokesčio įstatyme įtvirtintos gana plačios šio mokesčio tarifo ribos – nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės (2017 ir vėlesnių metų mokestinė vertė – visa žemės sklypo vidutinė rinkos vertė). Tad kiekviena savivaldybė nustato konkretų žemės mokesčio tarifą savo rajone.

Pasak K. Starkevičiaus, daugumos savivaldybių tarybos žemės mokesčio tarifą taikydavo protingai, „lubų“ nepasiekdavo.

„Rajonuose ūkininkai, kaimo gyventojai skatinami aktyviai dalyvauti savivaldoje, ir jie dažniausiai išsikovoja tinkamą mokestį“, – sako Seimo narys.

Tačiau ta kova nelengva ir ne visada baigiasi sėkmingai. Toli gražu ne visos savivaldybės, nustatydamos žemės mokesčio dydį, įvertina žemdirbių galimybes, ypač pastaraisiais metais, kai ūkininkų planus žlugdė liūtys ir sausros.

Trečius metus iš eilės žemdirbių pajamos traukiasi dėl ekstremalių gamtos stichijų, gaunamų gerokai mažesnių tiesioginių išmokų, mažėjančių produkcijos supirkimo kainų, besitraukiančių kiaulininkystės ir pienininkystės sektorių. Kadangi žemės mokestis dabar skaičiuojamas pagal vidutinę žemės rinkos vertę, kuri per pastaruosius metus smarkiai išaugo, gerokai padidėjo ir žemės mokesčiai. Žemės mokesčius už einamuosius metus reikia sumokėti iki lapkričio 16 dienos.

Ūkininkai savivaldybių, kur žemės mokesčio tarifai didžiausi, prašė sumažinti tarifą, pritaikyti mokesčio lengvatą, tačiau žemdirbių prašymus savivaldybių politikai atremia argumentu, jog savivaldybės biudžetui reikia lėšų.

Vienas didesnių šalyje – žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas – praėjusiems ir šiems metams buvo patvirtintas Radviliškio rajone – 1,7 proc. Pernai rajono žemdirbiams buvo pritaikyta 35 proc. šio mokesčio lengvata. Šiemet ūkininkai taip pat prašė lengvatos, nes sausra pakenkė pasėliams.

„Žemės mokesčiai yra labai dideli, nes dėl išaugusios žemės vertės mokesčiai padidėjo apie 2,5 karto. Toks augimas buvo pritaikius 35 proc. lengvatą. Jei vidutinis žemės ūkio paskirties žemės mokestis rajone buvo apie 6 eurai už hektarą, tai dabar – apie 15 eurų. Ir čia jau su pritaikyta lengvata“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Mokesčio lengvata buvo pritaikyta ir šiemet: jei ne ji, Radviliškio rajono ūkininkams būtų tekę mokėti ne po 15 eurų už hektarą, o po 20,79 Eur.

Mokesčiai auga, bet žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos beveik nesikeičia. Ūkininkai įsitikinę, jog augant žemės vertei, reikėtų mažinti žemės mokesčio tarifą, nes dėl išaugusios žemės vertės jie didesnio derliaus negauna ir jų pajamos nedidėja.

Sunkiai pakeliama našta

„Žemės mokestis jau ir taip padidėjęs 2–2,5 karto dėl išaugusios žemės vertės, o jei dar bus padidintas žemės vertę mažinantis koeficientas, našta ūkininkams bus sunkiai pakeliama, – tvirtino LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas S. Jundulas. – Valdžia didina mokesčius, o mus ramina, kad palieka savivaldybėms spręsti, kokio dydžio žemės mokesčius mokėti, tačiau savivaldybės dažniausiai ne mažina, o didina tarifus arba palieka tokius pačius. Net ir paliekant tokį patį tarifą, žemės mokestis išauga dėl padidėjusios žemės sklypo vertės. Mes antrus metus, kai buvo padidintos žemės sklypų vertės, kovojame su Marijampolės rajono savivaldybės taryba, kad žemės mokesčio tarifas būtų sumažintas. Tačiau politikai nusiplauna rankas, sakydami, kad mes nekalti, nes Registrų centras pakėlė žemės sklypų vertę.“

Pasak S. Jundulo, tiek praėjusios kadencijos Marijampolės rajono savivaldybės taryba, tiek dabartinė, neatsižvelgė į padidėjusią žemės ūkio paskirties žemės vertę ir paliko tą pačią mokesčio skaičiavimo metodiką – 1,3 proc. nuo žemės vertės, ir žemės mokestis išaugo 2–2,5 karto. Pernai buvo suteikta 40 proc. lengvata. 316 ūkininkų pasirašė peticiją, prašydami rajono valdžios ir šiemet suteikti lengvatą, tikėdamiesi, kad bus atsižvelgta ir į tai, jog žemdirbiai dėl sausrų patyrė daug nuostolių.

„Yra savivaldybių, kurios atsižvelgia į žemdirbių situaciją ir pritaiko mažesnį tarifą – 0,7 ar 0,9 proc. Net skurdesni rajonai, kurie neturi pramonės, jiems sunkiau surinkti biudžetą, taiko mažesnį žemės mokesčio tarifą ir nuo žemdirbių „nelupa“, – pasakojo S. Jundulas.

2020 metams Marijampolės rajone patvirtintas toks pat žemės mokesčio tarifas – 1,3 proc.

Žemdirbiams žeriami kaltinimai

„Jei šalies valdžia nuspręs žemės vertę mažinantį koeficientą padidinti iki 0,5, savivaldybėms tai bus vienas iš biudžeto papildymo šaltinių, nes kone visos savivaldybės turi deficitinius biudžetus. Nei politikai, nei visuomenė neatsižvelgia į tai, kad žemdirbiams pastarieji treji metai buvo labai sudėtingi. Netgi priešingai – valdžia ūkininkams vis didina mokesčių naštą, o visuomenėje vyrauja pasipiktinimas žemdirbiais. Šiandien Lietuvos žemdirbiai kalti dėl visko – dėl mokesčių nemokėjimo, dėl sugriautų, išdaužytų kaimo kelių, „milijoninių“ pajamų. Situacija kaime labai liūdna“, – tvirtino LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna.

Ūkininkai su savo rajono savivaldybe stengiasi ieškoti bendrų sprendimų ir kompromisų. Kaišiadorių rajono taryba 2019 metams buvo nustačiusi 0,8 proc. žemės mokesčio tarifą.

„Kaišiadorių rajono savivaldybė turi Kaimo rėmimo programą. Surinkusi žemės mokestį, savivaldybė dalį lėšų panaudoja šiai programai įgyvendinti (dirvožemio, pieno produktyvumui gerinti ir kt.), taip dalį pinigėlių sugrąžindama žemės ūkio produkciją gaminantiems žemdirbiams. Taip automatiškai remiamas šeimos ir prekinis ūkis“,– tvirtino S. Stirna.

Lazdijų rajone 2019 metams žemės mokesčio tarifo koeficientas buvo nustatytas 1,5 proc.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė, Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė pritaria nuostatai, kad savivaldybės turėtų teisę ir laisvę spręsti, kokį žemės mokesčio tarifą taikyti ir ieškoti geriausių sprendimų savo kraštų gyventojams.

„Ūkininko patarėjo“ inf.