Žemės ūkis ir „valstiečiams“ pavainikio vietoje

Lietuvos žemės ūkį, atleiskite už drąsius palyginimus, tarptautine prasme galima sulyginti su šalies futbolu – padėti į pavainikio, prašalaičio vietą. Tokia – nacionalinė politika.

Prisimenant futbolą, kai tapome nepriklausomi, turėjome ne tik nacionalinį stadioną, bet ir komandą, galėjusią garbingai kautis aukštame lygyje. Pinigus pasidalinus „garbingai“ – turime tai, ką turime.

Ši „kilni“ patirtis perkeliama ir kitur. Eilę metų vykdoma kryptinga, atkakli ir nuosekli žemės ūkio sektoriaus nugyvendinimo politika. Kaip ir futbole – tas pats. Ten irgi buvo nežinia kur trankomi pinigai, nors aikštėje visai patriotiški žmonės beviltiškai kaudavosi. Patriotiniais sumetimais.

Paskui pavyko šią sporto šaką, populiariausią pasaulyje, privesti iki ribos, kai galima sakyti, kad į ją nebeverta investuoti. Kam, girdi, dėti pinigus į tai, kas tau nei medalių, nei šlovės neatneša. Viską jau kitados sunešė, tai dabar nurašome. Nežiūrint į tai, kad 1 euras, įdėtas į žemės ūkį, grįžta su 1,6 euro prieaugiu.

Nuvarai „kuiną“, apiplėši ir nušauni. Kaip su futbolu. Tik vietoje federacijos – Vyriausybė ir ministerija.

Čia įžanga, o finansinė istorija prasideda dabar. Vyriausybės pateiktame 2020 metų Valstybės biudžeto įstatymo projekte bendri valstybės asignavimai planuojami 12 650,1 mln. Eur, tai 5 178,6 mln. Eur arba beveik 70 proc. daugiau palyginti su 2012 metais, tuo tarpu asignavimai žemės ūkiui didėjo daug mažiau.

2020 metais planuojama skirti 978,4 mln. Eur arba tik 147 mln. Eur – 17,6 proc. – daugiau nei 2012 metais. Ekonominės krizės laikotarpiu 2012 metais asignavimai žemės ūkiui bendruose valstybės biudžeto asignavimuose sudarė apie 12 proc., o 2020 metais, kai Lietuvoje stebime didžiausią ekonomikos augimą tarp ES valstybių – siekia tik 7,7 proc.

Žemės ūkio sričiai 2020 m. numatyta skirti 5,6 mln. Eur, t. y. 0,6 proc. mažiau nei 2019 metais. Bendras skaičius sumažėjo nežymiai, tačiau Europos Sąjungos paramos lėšos sumažėjo beveik 36 mln. Eur arba beveik 5 proc.

Didelį smūgį žemės ūkiui sudavė socialdemokratai 2012 metais atėję į valdžią ir 10 proc. sumažinę bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas iš nacionalinio biudžeto, kad būtų galima įsisavinti ES skiriamus asignavimus.

Krizės metu 2007–2013 metų laikotarpiu Kaimo plėtros programos (KPP) bendrajam finansavimui buvo skiriama 25 proc. nacionalinio biudžeto lėšų, tuo tarpu 2014–2020 metų laikotarpiu bendrajam finansavimui skiriama tik apie 18 proc. Dėl to mūsų ūkininkai prarado daugiau nei 158 mln. Eur.

Skaudžiausia, kad į valdžią atėjusi valstiečių-žaliųjų sąjunga toliau tęsia socialdemokratų pradėtą žemdirbių skurdinimą. Žemės ūkiui planuojama skirti asignavimų dalis bendruose valstybės asignavimuose 2020 m. sudarys vos daugiau nei 7 procentus ir lyginant su 2016 metais dar mažėja 4,3 punkto. Dėl šio žemdirbiams itin nepalankaus sprendimo pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių finansuoti“ trūksta daugiau kaip 20 mln. Eur bendrojo finansavimo lėšų. Iš viso žemės ūkio sektoriui būtinų priemonių finansavimui 2020 metams trūksta beveik 77 mln. Eur.

Tai – negailestingi skaičiai. Išvada viena – valdantieji kerta šaką, ant kurios patys sėdi. O kai nukirs, sakys, kad šakos ramstyti nebeverta, nes neva pati nudžiūvo. Juk medalių tai nėra ir nebėra kur ordino gauti. Tada net ir tarptautiniame lygyje, kokiame nors Briuselyje, galima bus sakyti, kad nieko mums neišėjo. Žaisti nemokame, tai ką mes čia su jumis derėsimės. Ir viduje šalies nutarti, ir emisarams bei diplomatams įkalti – kam mums tas nacionalinis stadionas – užsienyje pažaisime. Kam mums tas žemės ūkis – iš kaimynų visko atsivešime.

Tai jau dabar akivaizdu pasidairius po prekybos centrus, kur užsienietiškų žemės ūkio produktų kartais daugiau nei lietuviškų. Su tuo susitaikome lyg prašalaičiai iš patvorių. Tokia dabartinė politika.

Kazys Starkevičius