Atėjo trisdešimtasis Laisvės pavasaris. Užaugo ir subrendo vaikai, kuriuos Sąjūdžio mitinguose laikėme ant rankų. Neatpažįstamai pasikeitė Lietuvos miestai ir kaimai, pasikeitė ir mūsų mąstymas, žvilgsnis į Tėvynės istoriją, savo pačių patirtis.
Nejučia vis lyginame Pirmosios ir Antrosios Respublikos pasiekimus. Tai istoriškai teisinga: anuomet buvo pakloti pamatai valstybės kūrimui ir tęstinumui, suformuota patriotiškų piliečių dauguma, pokario metais drąsiai kovojusi ginklu, pogrindine spauda, nepaklusimu okupacinei tvarkai.
Kokią Lietuvą sukūrėme per 30 nepriklausomybės metų? Saugią. NATO skėtis yra jėga, ginanti mus nuo aršių kaimynų agresijos.
Narystė Europos Sąjungoje pakeitė ne tik ekonominius santykius valstybėje, bet ir mūsų miestų, kaimų vaizdą. Atsikūrė ūkininkai, Lietuvos eksporto balanse pirmaujantys tarp kitų verslo šakų. Galiausiai – baigiame atsikratyti sovietų primesto „valstiečių“ vardo – juk tai buvo ideologinis apibrėžimas, sietas su rusiškuoju mentalitetu.
Džiugina mūsų IT specialistų, vertinamų visame pasaulyje, pasiekimai. Lietuviai solistai dainuoja garsiausiose pasaulio scenose, architektai kuria moderniausius statinius ir interjerus, gydytojai kviečiami į prestižines pasaulio klinikas dalintis patyrimu.
Jeigu šiandien į Lietuvą pažvelgtume nuskurdusio „brandaus socializmo“ žvilgsniu, ko gero, sakytume, kad sapnuojame. Bet tai tikrovė. Esame pasaulyje pripažinta, gerbiama valstybė, kuria galime ir turime didžiuotis. Padejavimai ir padūsavimai dėl vieno kito „ne taip“, tegul netemdo mūsų šventės. Džiaukimės ir dalinkimės laisvės pasiekimais.
Kazys Starkevičius