ES paramos žemdirbiams pinigai – maišo gale

Pasibaigus Europos Sąjungos (ES) vadovų deryboms Briuselyje dėl naujojo 2021–2027 metų finansinio laikotarpio biudžeto, Lietuvos Respublikos Prezidentas atvežė Lietuvai iš pirmo žvilgsnio gerą žinią, kad derybų metu pavyko išsiderėti didesnes išmokas žemdirbiams. Kai kas tai pavadino pinigų maišu žemdirbiams. Spaudoje žemės ūkio ministras taip pat pasidžiaugė pasiekta pergale derybose dėl ženklaus tiesioginių išmokų augimo 2021–2027 metais.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai panoro išgirsti konkrečius skaičius, todėl liepos 22 d. organizavo komiteto posėdį ir paprašė Žemės ūkio ministeriją pateikti informaciją apie derybų rezultatus. Ministerijos pateikta informacija ne tik kad nenudžiugino komiteto narių, bet labiau nuvylė.

Į posėdį nesiteikė atvykti nei ministras, nei bent vienas viceministras, matyt, visi atostogauja, todėl informaciją pateikė eilinis ministerijos specialistas. Paklausus kokia ES parama Lietuvai buvo skirta praėjusiame 2014–2020 metų finansiniame laikotarpyje ir kokia po derybų bus suteikta ateinančiame 2021–2027 m. laikotarpyje, atsakymas komiteto narius pribloškė: 2014–2020 m. ES parama Lietuvai siekė 4,8 mlrd. eurų, o ateinančio finansinio laikotarpio biudžetas Lietuvai tik 4,85 mlrd. eurų – padidėjimas viso labo tik 50 mln. eurų. Iš viso pinigų maišo, kaip taikliai pastebėjo vienas komiteto narys, žemdirbiams pinigų tenka tik ant maišo dugno.

Kokias skyles su 50 mln. eurų per septynerius metus žemdirbiai galėtų užkaišyti, kai metams tektų tik vos po 7 mln. eurų? Aišku, kad tai „katino ašaros“, ir jokio teigiamo poveikio žemės ūkiui jie neturės.

Brangstant darbo jėgai, didėjant infliacijai žemės ūkis, kaimo žmonės ir toliau grims į skolas, jaunimas bėgs iš kaimo, nebebus kas dirba su modernia technika, kurią žemdirbiai įsigijo iš dalies su bankų paskolomis.

Kai kas žemdirbiams priekaištauja, kad jie turi daugybę lengvatų, nemoka jokių mokesčių, važinėja prabangiais visureigiais. Gal yra vienas kitas toks „žemdirbys“, pats nedirbantis, bet valdantis šimtus ir tūkstančius hektarų, tačiau tai tik išimtys – dauguma Lietuvos žemdirbių dirba ir gyvena sunkiai, ne vienas dėl neadekvačių produkcijos supirkimo kainų balansuoja ant bankroto ribos. Ar iš „gero“ gyvenimo pieno gamintojai likviduoja karves, parduoda jas lenkams, kad visai nesubankrutuotų?

Kalbant apie mokesčius noriu priminti, kad gyventojų pajamų mokestis ir kai kurie kiti tarifai žemdirbiams buvo įvesti dar 2009 metais man dirbant žemės ūkio ministru. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas tuo metu buvo visiems vienodas – 5 proc. Vėliau, atėjus į valdžią valstiečių ir žaliųjų sąjungai, jis buvo padidintas iki 15 proc. Nuo tada žemdirbiams padidėjo ir kiti mokesčiai, padidėjo mokestis už vandenį, buvo įvestas taršos mokestis. Visi žemdirbiai, pasiekę įstatymu nustatytą žemės ūkio valdos ekonominį dydį, moka Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo mokesčius.

Nuolat kyla diskusijos dėl sumažinto akcizo žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje. Pateiksiu pavyzdį: ūkininkas, dirbantis 500 ha žemės per metus sunaudoja apie 100 t dyzelino. Panaikinus lengvatą akcizui jam tektų papildomai išleisti kurui apie 20 tūkst. eurų, tai labai pabrangintų produkcijos savikainą ir tai atsilieptų vartotojams, perkantiems maisto produktus.

Matome, kad didelių malonių iš Europos Sąjungos nesulauksime, belieka patiems suktis, kad bent ta mums skirta parama būtų panaudojama efektyviai. Ne kartą kritikavau Žemės ūkio ministeriją, kad nieko negaminantiems žemės savininkams nebūtų mokamos tiesioginės išmokos, nes tai kaip socialinė pašalpa.

Lietuvoje yra susikūrusi socialinė grupė asmenų, kurie nelaiko gyvulių, valdo apie 230 tūkst. ha pievų ir ganyklų, kurios tik vieną kartą per metus nupjaunamos mulčiuojant ir už tai žemės savininkams išmokama apie 40 mln. eurų išmokų. Mulčiavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės.

Lietuva ir taip yra pasiekusi dugną, bendroji žemės ūkio produkcija tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, mus aplenkė tokios šalys kaip Rumunija ir Bulgarija. Ar ne laikas Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai keisti tiesioginių išmokų sąlygas, kad žemės savininkai – nieko negaminantys, nelaikantys gyvulių – negalėtų pretenduoti į tiesiogines išmokas.

Žemdirbiai guodžiami, kad žemės ūkis papildomai gaus paramą iš Ekonomikos gaivinimo fondo, tačiau dar neaišku, kiek tos paramos bus ir kaip bus leista ją naudoti.

Tikiu, kad Lietuvos žemdirbiai yra ištvermingi, užsigrūdinę, kad ir be didelės ES paramos išgyvens ir neleis visiškai sunykti žemės ūkiui Lietuvos kaime, tik reikia vieno – ryžtingesnių Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos pastangų, kad visos Lietuvos žemdirbių gaunamos paramos lėšos būtų efektyviai panaudojamos ir nebūtų mokamos kaip socialinė pašalpa nesukuriant jokios pridėtinės vertės.

Kazys Starkevičius

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas