Šį pirmadienį žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ilgai neužsibuvo savo kabinete Žemės ūkio ministerijoje – sutvarkęs skubius einamuosius reikalus, ministras kartu su įvairių žemės ūkio sričių specialistų komanda lankėsi Vilniaus rajono savivaldybėje, Paberžės ir Dūkštų seniūnijose.
Vilniaus rajonas yra etniškai margiausias Lietuvos rajonas, tačiau dauguma jo gyventojų yra lenkai, kurie sudaro daugiau kaip 60 proc. gyventojų. Pagal plotą didžiausioje Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos pilnutėlėje salėje susirinkę gyventojai ne tik įdėmiai klausėsi, bet ir vienas per kitą aktyviai lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai uždavinėjo jiems rūpimus klausimus. „Džiaugiuosi, kad gavau nemažai „namų darbų“ – to mes pas jus ir atvažiavome“, – šypsojosi ministras K.Starkevičius.
Susitikime dalyvavusi Vilniaus rajono merė Marija Rekst teigė neabejojanti, kad, ministrui atvykus, problemų sprendimas pagaliau pajudės, nes yra didelis noras tą padaryti. „Šiandien ministras pas mus atvažiavo su visa savo komanda. Aš matau, kad mums norima konkrečiai padėti, todėl kas turit asmeniškų nusiskundimų, kas esat nuskriaustas, viską išsakykit“, – ragino susirinkusius gyventojus merė.
Susitikime buvo akivaizdu, kad žemės grąžinimo reikalai šio rajono žmonėms vis dar patys aktualiausi. „Pirmiausiai žmonėms turi būti atstatyta žemės nuosavybė, o tik paskui sprendžiami visi kiti klausimai“, – teigė ministras K.Starkevičius, pabrėžęs, kad tai yra esminė jo nuostata.
Nors visoje Lietuvoje žemės grąžinimo procesas eina į pabaigą, probleminiame Vilniaus rajone, turinčiame daug kadastrinių vietovių, kol kas nuosavybės teisių atkurta į 87,52 proc. prašymuose nurodyto ploto. Iki 2012 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajone iš viso priimta net 26,34 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę. Vien per 2011 metus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje priimti 1 808 sprendimai atkurti nuosavybės teises (iš jų 408 sprendimai atkurti nuosavybės teises natūra). Numatyta, kad 2012 m. Vilniaus rajono skyrius priims 5,19 tūkst. sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje.
„Pastaruoju metu pasigirsta keistų gandų, kad žemės atsiiminėti nereikia, tačiau laukti tikrai neverta“, – akcentavo ministras. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Vito Lopinio, žemės nuosavybės atstatymui Vilniaus rajone skiriamas didelis dėmesys ir padaryta nemažai permainų, kurios padeda spartinti šį procesą. Kitiems metams turėtų likti tik patys sudėtingiausi sprendimai, kurie sprendžiami teismuose.
V.Lopinys paskatino gyventojus dalyvauti sėkmingai vykdomuose rezervinių miškų pardavimo aukcionuose, atkreipė dėmesį į supaprastintą laikinąją valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tvarką, patikino, kad bus sustiprinta matininkų veiklos kontrolė. Pasak direktoriaus, dabar svarbūs terminai nebebus praleidžiami dėl nežinojimo. Tarkime, parduodant miško sklypą aukcione, gretimų sklypų savininkai apie tai yra informuojami raštu asmeniškai, nors tai ir nesuteikia jiems prioriteto įsigyjant sklypą.
Susitikime informuota, kad šiemet bus kompleksiškai pertvarkomos žemėnaudos – žmonės galės rengti žemės konsolidacijos projektus ir pasinaudoti ES parama.
Paberžės seniūnijos gyventojai neslėpė, kad jiems didelį rūpestį kelia nedirbamos žemės – šiame rajone sumokama nemažai baudų už apleistas žemes, kuriose ypač suvešėjo pavojingieji Sosnovskio barščiai. „Žemė turi būti dirbama ir kurti pridedamąją vertę. Žemė yra toks turtas, kurį reikia prižiūrėti. Dirbi žemę – gauni pinigus. Žmogus turi apsispręsti“, – neabejojo ministras K.Starkevičius, manantis, kad žemės mokestis pagaliau išspręs šį opų klausimą.
Žemės ūkio ministrui buvo užduota nemažai klausimų ir apie žemės ūkio ateitį po 2014 metų. K.Starkevičius patvirtino, kad tiesioginių išmokų sistema išliks tokia pati. Pasak jo, kasmet didėjančios tiesioginės išmokos naujajame finansiniame 2014–2020 m. laikotarpyje turėtų padidėti apie 50 eurų. Kadangi tiesioginės išmokos visada būdavo išmokamos pirma laiko, tad to tikimasi ir šiemet. Paankstintas bus ir išmokų už kvotinį pieną mokėjimas.
K.Starkevičius džiaugėsi, kad Vilniaus rajonas aktyviai dalyvavo šiemet startavusioje šiferio stogų keitimo programoje, dalijosi ateities planais apie ūkinių pastatų stogų dangos keitimą. Žemės ūkio ministras paragino Paberžės seniūnijos gyventojus paskubėti ir dalyvauti naujoje Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos priemonėje melioracijos grioviams tvarkyti. Paraiškos paramai gauti bus renkamos iki liepos 10 d. Pasinaudojant šios priemonės parama, galima sutvarkyti apie ketvirtadalį šalies blogos būklės melioracijos magistralinių griovių. Pagal šią priemonę kompensuojama 100 proc. tinkamų išlaidų. Didžiausia paramos suma, kurią galės gauti vienas pareiškėjas – 50 tūkst. litų.
Ministras nuramino žmones, kurie piktinosi ką tik įsiregistravusiais „ūkininkais“, kurie nori tik namą pasistatyti ir pasiimti ES paramą. „Nėra taip, kad užsiregistravai ir gavai paramą. Yra griežti kriterijai – projektą rengiantis ūkininkas turi būti 2 metus dirbęs žemės ūkyje“, – užtikrino K.Starkevičius.
Ministras ragino plėsti ūkius, nes tam Vilniaus krašte yra visos galimybės. „Kaime turi būti pastebėti visi žmonės – ir ūkininkai, ir mokytojai. Kartais atrodo, kad žmonės pyksta, kad kažkas gero kaime vyksta, tegul tokie ateina čia padirbėti“, – kvietė ministras.
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8-5) 2391 016