Seime vykusioje spaudos konferencijoje vasario 14 d. pristatytas „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“, kurį inicijavo ir parengė Europos Parlamento nariai Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Kazys Starkevičius, Paulius Saudargas, Irena Degutienė, Valentinas Stundys ir Rimantas J. Dagys.
Pasak K. Starkevičiaus, pastaruoju metu kilusi arši diskusija dėl žemės pardavimo užsieniečiams atspindi interesų grupių kovą: daugeliui juridinių asmenų laisva žemės rinka būtų nenaudinga, pirmiausia didžiažemiams savininkams, bendrovėms.
Per spaudos konferenciją Seimo narys sakė, jog pirmiausia siūloma sudaryti teisines prielaidas, kad tokia žemė būtų naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai, ir visi jos savininkai integruotųsi į Lietuvos visuomenę ir vietos bendruomenę.
Įstatymo projektu siekiama papildyti teisinį reguliavimą numatant sąlygas, kuriomis fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Fiziniams asmenims siūloma nustatyti reikalavimą bent trejus paskutinius metus nuolat gyventi Lietuvoje, mokėti valstybinę kalbą (įstatyme numatomi ir kriterijai), turėti ūkininkavimui reikalingų profesinių įgūdžių ir kompetencijos bei tenkinti šio įstatymo nustatytus valdomos žemės ūkio paskirties žemės ribojimus.
Juridiniams asmenims taikomas reikalavimas ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus naudoti žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio produkcijos gamybai. Be to, numatoma, kad juridiniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik toje savivaldybėje, kurioje yra registruota juridinio asmens buveinė ir tik gavus šios savivaldybės sudarytos komisijos sutikimą.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad asmuo ar susiję asmenys, pageidaujantys įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės ir kitų asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas taptų didesnis kaip 20 hektarų, privalėtų Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Asmuo, gavęs leidimą, žemės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo įsipareigoti neperleisti šio sklypo kitiems asmenims ne mažiau kaip 10 metų nuo jo įsigijimo dienos, taip pat įsipareigoti ne mažiau kaip 10 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos gaminti žemės ūkio produkciją.
Be to, siūloma patikslinti, kokį juridinio asmens akcijų kiekį turi turėti asmuo, kad būtų laikomas turinčiu daugumą ar lemiamą įtaką juridinio asmens valdyme.
Įstatymo projektu siūloma tikslinti ir kai kurias nuostatas, susijusias su valstybės parama, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.