Ketvirtadienį, gegužės 8 d., Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius išplatino pranešimą „Ar Aplinkos ministerija suvokia melioracijos reikšmę Lietuvos žemės ūkiui?“.
Šio pranešimo atsiradimą lėmė tai, kad 2014 m. kovo 20 d. K. Starkevičiaus iniciatyva Seimas priėmė nutarimą „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo būdų“, o Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi nutarimą, pateikė savo nuomonę, kurioje, kaip pastebi K. Starkevičius, svarbiausias akcentas yra biologinės įvairovės išsaugojimas, šlapynių ir pelkių atkūrimas, o į ūkininkų interesus visai neatsižvelgiama.
Kaip teigia Seimo narys, labiausiai žemdirbius šokiravo aplinkos ministro nepritarimas pasiūlymui, kuriame Seimas Vyriausybei siūlė skirti didesnį finansavimą melioracijos įrenginių remontui ir rekonstrukcijai.
Aplinkos ministerija nepritarė šiam siūlymui, motyvuodama tuo, kad melioracijos renovacijos skatinimas neprisidėtų prie aplinkosaugos tikslų ir biologinės įvairovės išsaugojimo, nes melioracija Lietuvos kraštovaizdžiui padarė didžiulę žalą, kai kuriuose regionuose ištiesinant ir paverčiant grioviais 100 proc. upių ir upelių vagų, nusausinant visas šlapynes ir paverčiant vietoves „agrarinėmis dykromis“. Aplinkosaugininkų nuomone, melioracija blogina paviršinių vandens telkinių kokybę, kenkia požeminiam vandeniui, skatina didelius upių potvynius ir apsaugai nuo jų reikalauja milžiniškų investicijų, blogina vietovių mikroklimatą, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
„Manau, kad tokią nuomonę apie melioracijos reikšmę Lietuvai gali teikti tik siauro žinybinio mąstymo žmonės, kuriems visiškai nerūpi bendri, šiuo atveju visos šalies žemės ūkio reikalai. Aplinkosaugininkai nenori matyti, kokių nuostolių patiria žemdirbiai dėl nebeveikiančio drenažo žuvus pasėliams. Neigiamą aplinkos apsaugos darbuotojų požiūrį į žemdirbystę patvirtina atvejis, kai vienam Biržų rajono ūkininkui, pagal rajono Savivaldybės žemės ūkio skyriaus parengtą projektą išvaliusiam krūmais apaugusį melioracijos griovį, buvo skirta beveik 0,5 mln. Lt bauda už tariamą žalą gamtai, ir pusę milijono šis ūkininkas privalo sumokėti per 40 dienų “, – teigė Seimo narys.
Parlamentaras taip pat pastebi, kad Aplinkos ministerijos rašte išdėstyta nuomonė, jog drenuota žemė prilyginama „agrarinėms dykroms“, verčia suabejoti šios ministerijos darbuotojų kompetencija bei suvokimu apie melioracijos reikšmę Lietuvos žemės ūkiui.
Kazys.lt inf.
