Trąšų rinkos priežiūros sistema, kurią įteisino šių metų gegužę įsigaliojęs Tręšiamųjų produktų įstatymas, neveikia, nes valdantieji neskiria lėšų į šalį įvežamų ir žemdirbiams parduodamų produktų kontrolei.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia neturinti duomenų, kiek per metus į Lietuvą gali būti įvežama nekokybiškų ir ES standartų neatitinkančių trąšų, ir nesidomi, kuri jų dalis lieka šalyje, kuri – iškeliauja į kitas ES šalis.
Ūkininkai, savo lėšomis atlikę įsigytų trąšų mėginių tyrimus, įtaria, kad maždaug dešimtadalis į Lietuvą įvežamų trąšų gali neatitikti ES standartų.
Nekokybiškų ir galbūt suklastotų produktų įsigiję žemdirbiai patiria nuostolių, nes nesulaukia planuoto derliaus, todėl žada nenurimti tol, kol valdžia nepradės vykdyti Seimo priimto įstatymo bei saugoti Lietuvos ir ES rinkos nuo įvežamo šlamšto.
Ministerija kaltina Seimą
Pinigų trąšų kontrolei šiemet beveik neskyrusi ŽŪM teisinasi, kad trąšų rinkos priežiūra Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT) Vyriausybės nutarimu pavesta tik 2019 m. gegužės 15 d., t. y. tik nuo šių metų vidurio.
„Kadangi įstaigų biudžetas ateinantiems metams formuojamas ir tvirtinamas lapkričio–gruodžio mėn., nebuvo jokio teisinio pagrindo 2018 m. skirti lėšų VAT tuo metu nepriskirtų funkcijų vykdymui“, – teigiama ŽŪM rašte Alfa.lt redakcijai.
Pati ministerija pripažįsta, jog šiemet trąšų rinkos priežiūrai planuojamų skirti 60 tūkst. eurų užteks tik naujų etatų steigimui ir VAT informacinės sistemos papildymo funkcijomis.
Tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros funkcijai vykdyti 2020 m. ir vėlesniais metais preliminariai planuojama skirti 371 tūkst. eurų iš nacionalinio biudžeto. „Valstybinė augalininkystės tarnyba vykdys jai priskirtas funkcijas atsižvelgdama į turimus resursus“, – Alfa.lt teigė valdininkai.
O Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas sako, kad šiems metams skirto finansavimo užteks tik darbuotojų algoms, bet kitoms būtinoms funkcijoms vykdyti pinigų trūks.
2020 m. numatomų skirti lėšų visavertei trąšų kokybės kontrolei, anot VAT vadovo, taip pat neužteks. Tam reikėtų maždaug 440 tūkst. eurų. Trąšų kokybės laboratoriniams tyrimams – dar apie 20 tūkst. eurų, o neatitinkančių reikalavimų tręšiamųjų produktų sunaikinimui – apie 500 tūkst. eurų papildomų rezervinių lėšų.
„Mūsų pirminiais skaičiavimais, nuo 2020 m. Valstybinei augalininkystės tarnybai efektyviai tręšiamųjų produktų priežiūrai atlikti kasmet reikėtų 436,8 tūkst. eurų. Šios lėšos apimtų papildomų darbuotojų darbo užmokestį, išlaidas tręšiamųjų produktų patikrinimams pasienyje, tiekimo rinkai, naudojimo grandyse atlikti ir išlaidas tręšiamųjų produktų ėminių atitikties laboratoriniams tyrimams, taip pat lėšos būtų panaudotos informacijos viešinimui ir dalyvavimui renginiuose“, – Alfa.lt teigė S. Fedotovas.
Jei 2020 m. bus skirta tik 371 tūkst. eurų, šios lėšos, anot S. Fedotovo, bus panaudotos svarbiausiems tręšiamųjų produktų kontrolės funkcijos darbams ir veiksmingai kontrolei užtikrinti.
„Prioretizuosime darbus ir pirmiausia lėšų skirsime svarbiausiems darbams – tręšiamųjų produktų atitikties (kokybės) kontrolei užtikrinti. Žiūrėsime, kur kyla problemų, kur silpnos vietos, ir ieškosime optimalių sprendimų, vidinių rezervų“, – aiškino VAT vadovas.
Kaip planuojama kitąmet vykdyti trąšų kokybės laboratorinius tyrimus bei į Lietuvą įvežamų netinkamų naudoti trąšų naikinimą, kai šioms veikloms lėšų skirti nenumatoma?
Anot S. Fedotovo, šiuo metu dar vyksta tręšiamųjų produktų kontrolės finansavimo 2019 m. derinimas su ŽŪM. „Turime preliminarios informacijos, kad visi būtiniausi poreikiai bus patenkinti, taip pat ir lėšos laboratorinių tyrimų išlaidoms“, – vilties nepraranda VAT vadovas.
I. Fedotovo teigimu, į Lietuvą įvežami dideli tręšiamųjų produktų kiekiai, pavyzdžiui, 2018 m. į laisvą apyvartą išleista daugiau nei 850 tūkst. tonų tręšiamųjų produktų. „Todėl planuojant, kad per metus būtų ištirti bent 75 ėminiai, mūsų skaičiavimais, tam reikėtų apie 20 tūkst. eurų, o neatitinkančių reikalavimų tręšiamųjų produktų sunaikinimui reikėtų turėti dar apie 0,5 mln. eurų papildomų rezervinių lėšų, bet tik tuo atveju, jei nekokybiškų tręšiamųjų produktų nesunaikins pats jų savininkas – nenutrauks veiklos, nebankrutuos ar pan.“, – aiškino tarnybos vadovas.
Augalininkystės tarnyba įvežamų tręšiamųjų produktų dokumentinę ir vizualinę kontrolę ir tokių produktų vežėjų konsultavimą pasienio postuose su trečiosiomis (ne ES) šalimis pradėjo vykdyti naudodama turimus išteklius. Kol kas duomenų apie įvežamų produktų sudėties neatitiktis ir kokybę tarnyba duomenų neturi.
Iniciatyvos ėmėsi patys žemdirbiai
Valdantiesiems neskiriant pinigų trąšų rinkos priežiūrai, iniciatyvos ėmėsi patys žemdirbiai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos direktorius Ignas Jankauskas sako, jog birželį asociacijos iniciatyva patikrinus dalį į Lietuvą įvežtų trąšų, situacija kelia nerimą.
„Mes pačių ūkininkų suformuotus mėginius nuvežėme į Agrocheminių tyrimų laboratoriją. Ištyrėme 36 mėginius dažniausiai Lietuvoje naudojamų trąšų, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo, kalio ir sieros. Keliuose mėginiuose atradome gana reikšmingų skirtumų nuo to, kas buvo deklaruota pirkimo metu“, – tvirtino I. Jankauskas.
Toli siekiančių išvadų žemdirbiai nedaro, nes mėginius sudarė nesivadovaudami konkrečiomis, valstybės institucijų patvirtintomis taisyklėmis, todėl laboratorijoje gautos išvados neturi juridinės galios.
Vis dėlto tai, jog keliuose tyrimui pateiktuose mėginiuose buvo atrasti „labai dideli skirtumai“ nuo deklaruotų medžiagų, ūkininkams sukėlė nerimą – žemdirbiai padarė išvadą, kad dalis rinkoje parduodamų trąšų yra nekokybiškos ir galbūt suklastotos.
„Taip pat duodame signalą valdžios institucijoms, kurios turėtų užtikrinti Tręšiamųjų produktų įstatymo vykdymą ir kad trąšų kokybė turi būti tiriama valstybiniu lygmeniu“, – sakė I. Jankauskas.
Žemdirbių inicijuotas tyrimas, pasak LGAA administracijos vadovo, rodo, kad situacija trąšų rinkoje tikrai nėra gera. O tikroji padėtis turėtų paaiškėti, kai trąšų rinkos priežiūra bus pradėta vykdyti vadovaujantis šiemet Seimo priimtu įstatymu ir valdantieji skirs tam reikalingų lėšų.
Valdžios abejingumas matuojamas konkrečiais nuostoliais
I. Jankauskas skaičiuoja: jeigu ūkininkas nusiperka trąšų 3 tūkst. hektarų plotui, o apie 10 proc. jo įsigytų trąšų neatitinka nustatytų ir deklaruojamų normų, 300 hektarų plote augalai negaus tiksliai apskaičiuotų ir išbarstytų veikliųjų medžiagų.
„Technologija yra iš karto pažeidžiama, ir tokio derliaus, kokio tikisi, ūkininkas negaus. Tai yra esminis dalykas. Kad ir 10 proc. paklaida (atrodo, kas čia tokio!) lems, kad 300 hektarų pasėlių neduos prognozuojamo derliaus. Tai labai daug. Nes ūkininkai investuoja į technologijas, į tyrimus, į techniką, kuri pasirinktą technologiją gali įgyvendinti. Jie tikisi derliaus, bet atsiveža legaliai nusipirktas trąšas, kurių patys negali įvertinti, ir žiūri, kad metų gale verslo planas neišsipildė. Paskui paaiškėja, kad kaltininkas gali būti legaliai įsigytos nekokybiškos ar suklastotos trąšos“, – rinkos priežiūros svarbą aiškino žemdirbių atstovas.
Vien dėl to, kad buvo apgautas, o valstybė tai toleravo, I. Jankausko skaičiavimu, ūkininkas iš 1 hektaro negaus apie 100 eurų planuotų pajamų. Minėtu atveju susidarytų nemaža – 30 tūkst. eurų – suma.
I. Jankauskas tikino, jog žemdirbiai neleis nusiraminti nei ŽŪM, nei trąšų tiekėjams, ir panašius tyrimus sertifikuotose laboratorijose atliks ateityje, o apie jų rezultatus informuos visuomenę. „Investuosime į tai savo pinigus. Norime pasiekti, kad bent jau mūsų asociacijos nariai tikrai gautų teisingas paslaugas ir galėtų jaustis saugūs pirkdami trąšas“, – sakė I. Jankauskas.
Daugiausia trąšų įsigyjama rudenį, todėl LGAA administracijos vadovas įspėjo, kad nesiėmus tinkamos valstybinės patikros ūkininkai gali įsigyti daugiau nekokybiškų trąšų ir jų nuostoliai sieks dešimtis milijonų eurų.
Priimtas įstatymas numato, kad už įvežamas trąšas yra atsakingi tiekėjai, o juos kontroliuoja valstybė.
„Mokesčiai ūkininkams pastaraisiais metais padidėjo 3 –4 kartus, tad mes atitinkamai reikalaujame kokybiškų viešųjų paslaugų, – sakė I. Jankauskas. – Įstatymas priimtas, ir jis turi būti vykdomas.“
Žemdirbiai neabejoja, kad trąšų kokybė yra valstybinės reikšmės klausimas, nors kai kam valdžioje gali atrodyti ir kitaip. „Valstybiniu lygmeniu yra tikrinama naftos kokybė, vykdoma svarstyklių metrologinė patikra, tiriama greičio matuoklių kokybė, vaistai ir alkoholis (kad vartotojai neapsinuodytų nuo „padirbtų“ produktų), – sąrašą galima tęsti. Žemės ūkis, kad ir kaip tai kam nors nepatinka, yra strateginė Lietuvos ūkio šaka. Turime atitinkamai į tai investuoti. Konkuruojame su pasaulinio lygio žaidėjais ir darome tai pakankamai gerai. Žaliavų kainoms augant, turime ieškoti efektyvinimo priemonių, o viena iš jų – kokybiškų trąšų naudojimas“, – tikino I. Jankauskas.
Įvežtinė salietra gali sugadinti techniką
Ekspertai teigia, kad ūkininkams rūpesčių ir neplanuotų išlaidų gali pridaryti ir laivais į Klaipėdos uostą atgabenama, o vėliau sandėliuose į maišus perkraunama salietra.
Mat dažniausiai laivai atplaukia su nefasuota salietra. Tai reiškia, kad trąšos iš gamyklos turėjo būti pakrautos į transporto priemones, išvežtos iš gamyklos į uostą ir vėl pakrautos į laivą. Laivas keletą mėnesių praleidžia vandenyje, dėl to trąšose gali atsirasti drėgmės.
Kai trąšos atplukdomos į Lietuvą, jos pro atvirus laivo triumus iškraunamos į transporto priemones ir vežamos sandėliavimui. Tuomet kurioje nors įmonėje fasuojamos į maišus ir sandėliuojamos. Nėra garantijų, kad maišų kokybė ir sandėliavimo sąlygos yra tinkamos. Tikėtina, kad po daugybės perkrovimų ir transportavimo nukentės granulių kokybė, padidės drėgmė, dėl to granulės sulips. O gabalais supilusios granulės gali sugadinti naudojamą techniką.
Sabotažas ar abejingumas?
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Alfa.lt pasakojo, kad pasipriešinimas Tręšiamųjų produktų įstatymo priėmimui buvo juntamas iš pat pradžių. Jo parengtas įstatymo projektas buvo „užkonservuotas“, kol savo variantą pateikė Vyriausybė.
„Šis Vyriausybės parengtas įstatymo projektas buvo visiškai netinkamas, nes visą atsakomybę dėl trąšų kokybės perkėlė jų naudotojams, o ne tiekėjams. Tai buvo pirmas ženklas. Seimas tokio įstatymo nepraleido. Antras ženklas, kad dabar vyksta sabotažas neskiriant lėšų kontrolei“, – konstatavo politikas.
Galiausiai Seimas parėmė žemdirbių argumentus, kad už trąšų kokybę dabar atsako jų importuotojai, gamintojai, tiekėjai ar pardavėjai Lietuvoje. Problema, kad jų netikrina rinkos priežiūrą privalanti vykdyti valstybės institucija.
„Aš dar šių metų birželį inicijavau klausymus Seime dė įstatymo įgyvendinimo. Jų metu paaiškėjo, kad Vyriausybė neskiria pinigų įstatymo kontrolei. Pinigų reikia ir patikroms atlikti, o tai papildomas darbo krūvis VAT. Komitetas rekomendavo, kad kitų metų biudžete tam būtų numatyta lėšų, tačiau mes tiek ir tegalime – rekomenduoti“, – apgailestavo K. Starkevičius.
Jeigu valdantieji vis dėlto neskirtų reikiamos pinigų sumos, K. Starkevičiaus nuomone, tokį veiksmą būtų galima prilyginti įstatymo sabotažui.
Seimo priimtas įstatymas numato, kad trąšoms kertant Lietuvos valstybės sieną – jūros keliu ar geležinkeliu, – muitinės ir VAT pareigūnai turėtų šiuos krovinius tikrinti pasirinktinai pagal nustatytą metodiką. Atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, vėliau sudaromi patikimų ir nepatikimų tiekėjų sąšarai. Įstatymas VAT numato ir daugiau funkcijų: tirti trąšų mėginius sertifikuotose laboratorijose, nelegalias trąšas naikinti. Visoms šioms fukcijoms atlikti turi būti skiriamas finansavimas iš biudžeto.
Tikrinti trąšų kokybę ūkininkus verčia antrus metus iš eilės Lietuvą ištinkančios sausros. „Ypač pastaruosius dvejus metus ūkininkai pamatė, kad, nors bėrė maksimumą trąšų, augalai veikliųjų medžiagų nepasisavino. Mokėjo pinigus trąšų pardavėjams, bet efekto nesulaukė“, – dėstė K. Starkevičius.
Vienu metu, anot jo, Lietuvoje net buvo prisikūrę firmų, kurios gamino nekokybiškas trąšas, į maišus pildavo net kalkakmenį.
„Kai kurios šios įmonės buvo įsikūrusios šalia garsiųjų „Lifosos“ kalnų, gamino trąšas su garsių skandinaviškų fimų vardais, – šypsojosi K. Starkevičius. – Kita vertus, kai nėra kontrolės, ne taip ir svarbu, iš Rusijos ar kitos šalies atkeliauja nekokybiškos trąšos, ar jų sudėtis klastojama vietos verslininkų.“
Trąšų rinkos kontrolę K. Starkevičius prilygino kovai su korupcija. Valstybė šią kovą pralaimėtų, jeigu nebūtų sukūrusi tarnybų ir joms skyrusi finansavimo. „Norint rezultato, reikia turėti ginklų. Ginklas yra įstatymas. Jį šiandien turime, tačiau įstatymo įgyvendinimui reikalingos priemonės. Joms pirkti reikalingi pinigai ir žmogiškieji ištekliai. O tam finansavimo neskiriama“, – teigė K. Starkevičius.
Klastotojai išvengia didelių baudų
Prieš įsigaliojant Tręšiamųjų produktų įstatymui, trąšų rinkos priežiūrą Lietuvoje atliko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Tačiau VVTAT tikrino tik šių produktų sudėtyje esančių draudžiamų ir ribojamų medžiagų bei ženklinimo taisyklių reikalavimų atitikimą, o ne trąšų kokybę ar deklaruojamų medžiagų sudėtį.
Nuo 2009 iki 2019 m. VVTAT iš viso atliko 717 tręšiamųjų produktų patikrinimų, 267 atvejais nustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų.
2018–2019 m. buvo atliktas 101 patikrinimas ir 32 patikrinimų metu nustatyta pažeidimų.
2018 m. ir 2019 m. sausio–gegužės mėn. ūkio subjektams buvo surašyti 5 Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimo protokolai.
VVTAT teigia, kad per dešimtmetį nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl nekokybiškų trąšų įsigijimo.
Gegužės mėnesį įsigaliojęs Tręšiamųjų produktų įstatymas įteisino dideles baudas už neteisėtai į Lietuvą įvežtas ES standartų neatitinkančias trąšas.
Dabar ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems įgaliotosios institucijos sprendimo pašalinti iš rinkos šio įstatymo ir ES direktyvos reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus, gali būti skiriama nuo 70 iki 100 proc. gautų pajamų už parduotus tręšiamuosius produktus ir pajamų, kurios galėjo būti gautos už nepašalintus, tačiau rinkai pateiktus produktus, arba nuo 70 iki 100 proc. tokių produktų rinkos vertės dydžio baudos.
Už kitus pažeidimus, taip pat kontrolės institucijų reikalavimų nevykdymą trąšų tiekėjams numatytos baudos nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.
ŽŪM informavo, kad nuo įstatymo įsigaliojimo nė vienai įmonei bauda skirta nebuvo.
Alfa.lt