Pristatyta monografija apie Lietuvos kaimo kolūkmetį

Trys autoriai – Seimo narys Kazys Starkevičius, prof. Alvydas Baležentis ir jau mus palikęs Pranas Sasnauskas – Tėvynės istoriją pažinti norintiems skaitytojams parašė mokslinę monografiją „Kolūkmetis okupuotos Lietuvos kaime“.

Knygos pristatymą vedusi Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė Edita Gudišauskienė pabrėžė, kad tai ne knyga pasiskaitymui, o analizei, apmąstymams, inspiruojanti tolesniems tyrinėjimams. 

Renginio vedėja E. Gudišauskienė, prof. A. Baležentis ir K. Starkevičius 

Knygos pristatymo auditorija

„Ši knyga rašyta, galima sakyti, visą gyvenimą. Ji susiklostė iš patirties: ką mačiau, girdėjau, kokį melą skaičiau sovietinėje spaudoje. Negalėjau neparašyti visos tiesos, ypač kai dabar atsiranda istorijos perrašinėtojų, besiilginčių „laimingų laikų“, – kalbėjo prof. A. Baležentis.

Kalba prof. A. Baležentis

Knyga dokumentuotai nagrinėja kaimo gyvenseną nuo P. Stolypino pradėtos reformos carinėje Rusijoje iki M. Gorbačiovo laikų pertvarkos, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvai, pirmosios nepriklausomybės metais sukūrusiai perspektyvią vienkieminio ūkininkavimo sistemą, kurią brutaliai sugriovė 1940 m. prasidėjusi sovietinė okupacija ir sistemingai naikino savarankiško ūkininkavimo praktiką per visą savo egzistavimo laiką.

Pasak prof. A. Baleženčio, Sovietų sąjungoje egzistavo net ne baudžiavinė, o vergovinė santvarka, pavertusi žmogų beteisiu įrankiu, ūkininkus smaugusi nepasiekiamo dydžio duoklėmis, trėmusi į Sibirą priverstiniams darbams.

 „Vienkiemis buvo gyvybės šaltinis. Šeimos lopšys, pragyvenimo būdas. Prieškario laikais Lietuvoje buvo laikoma 800 tūkstančių karvių, 2,5 milijono kiaulių. Ir nors eksporto rinkos buvo įnoringos, pirmavome pasaulyje pagal sviesto eksportą, bekonus pirko britai, klestėjo perdirbimo įmonės. Kai dirbau žemės ūkio ministru, mano tikslas buvo atkurti žemės ūkį. Net krizės metais išlaikėme augimo tempus, priėmėme sprendimus, kurie stiprino ūkininkų pasitikėjimą valstybe“ – knygos pristatyme sakė K. Starkevičius.

K. Starkevičius prisiminė kolūkmečio patirtis

Jis prisiminė savo paauglystės metų darbą kolūkyje, kai brigadininkų savivalė buvo niekaip nevaržoma, ir tikėtis sąžiningo atlygio nebuvo prasmės.

„Kas iš mūsų vaikystėje negirdėjome tėvų perspėjimo – vaikeli, jei nori likt kolūky, nesimokyk. Tai buvo didžiausia motyvacija apsispręsti ir siekti išsilavinimo. Juk niekas į kolūkius savo noru nestojo, tai pasiekta buvo prievarta, grasinimais, tremtimis. Ir niekas netikėjo propaganda, „raudonosiomis gurguolėmis“, kai iš ūkininkų atimtus grūdus veždavo plakatais apkabinėtais vežimais. Propaganda maitino melu,  ir esu dėkingas savo tėvui, kuris man, paėmusiam laikraštį, sakydavo – netikėk, ką ten rašo,“ – kalbėjo K. Starkevičius.

Tačiau Lietuvos kaimo žmogus sugebėjo verstis ir teturėdamas 60 arų sodybinį sklypelį: apie 60 proc. pieno ir mėsos buvo pagaminama šituose mažuose ūkeliuose, o „išradingų“ kolūkių vadovų užrašoma kaip kolektyvinio ūkio pasiekimai. Ir vis dėlto maisto trūko: į kitas sovietijos respublikas išveždavo 85–95 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos.

„Ūkininkas yra kūrėjas“ – sakė A. Navickas

Seimo narys žurnalistas Andrius Navickas kalbėdamas pabrėžė, kad monografijoje pateikiama faktografinė medžiaga yra impulsas tolesniems tyrinėjimams. Reikėtų socialinės kaimo naikinimo istorijos: kokios pervartos lėmė žmonių likimus, keitė požiūrį į teisingumą, sąžiningumą. Kaimai tuštėti pradėjo kolūkmečiu, tada atsirado ir tariama priešprieša tarp kaimiečio ir miestiečio, ypač inteligento. Šis mąstymo recidyvas gyvas ir šiandien.

„O juk ūkininkas yra kūrėjas, – kalbėjo A. Navickas. – Mes šiandien matome gyvą pavyzdį: ūkininkas, politikas, rašytojas. Bendraudamas su Kaziu supratau, kad kaimas – Lietuvos ateitis“.

Žurnalistas Tomas Čyvas uždavė prasminį klausimą: kuo skiriasi sąvokos valstietis, kolūkietis ir ūkininkas. Prof. A. Baležentis atsakė apie ekonominę šių apibrėžimų esmę. Valstietis – savo žemės neturintis kaimo gyventojas. Tokiais buvo paversti Lietuvos ūkininkai, nacionalizavus jų žemes. Susikūrus kolūkiams valstiečiai tapo tariamais bendros žemės nuosavybės valdytojais – kolūkiečiais. O ūkininkas turi žemės nuosavybės teise, ją valdo pats. Kaip ir reikėjo tikėtis, salėje nuošė juokas: kas dabartinius „valstiečius“ galėtų pavadinti bežemiais…

Baigiantis diskusijai buvusi K. Starkevičiaus mokytoja prof. Irena Leliūgienė pasidžiaugė, kad gabus jos mokinys pasiekė pripažinimo ir pabrėžė, kad būtina nutapyti ir socialinį kolūkmečio gyvenimo paveikslą, kuris dar vienu kampu atskleistų kaimo žmonių būtį.

Gėlės knygos autoriams…

… ir autografų laukiantys skaitytojai

Apdovanoti gėlėmis monografijos autoriai renginio dalyviams dovanojo knygas su autografais.

kazys.lt inf.