Prisimintas sunkus kelias į laisvę

Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, minint Molotovo–Ribentropo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines vyko tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“, skirta paminėti šiuos svarbius istorinius įvykius.

1939 m. pasirašytas Molotovo–Ribentropo paktas nulėmė tragišką Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą ir nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. 1989 m. šimtai tūkstančių Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“ reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę.

„Minint šias Lietuvai svarbias datas kilo idėja surengti tarptautinę konferenciją. Molotovo–Ribentropo paktas turėjo ypatingai skaudžių pasekmių mūsų tautai: praradome nepriklausomybę, milijonai lietuvių buvo ištremti į Sibirą. Prisimindami istoriją turime daryti viską, kad tokie tragiški įvykiai daugiau niekada nepasikartotų. Ypač dabar, kai stebime kruvinus įvykius Ukrainoje. Niekada neturime pamiršti savo istorijos ir dirbti laisvos ir nepriklausomos valstybės labui“, – pradėdama konferenciją sakė jos moderatorė Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, viena konferencijos iniciatorių Edita Gudišauskienė.

Pasveikinti konferencijos dalyvių atvykęs Moldovos respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis dr. Viktor Nikolae gražia lietuvių kalba priminė Baltijos valstybių ir savo tautos istorinių skriaudų paraleles: pagal Molotovo–Ribentropo paktą buvo atplėšta dalis rumunų tautos – Bukovina ir Besarabija, prasidėjo trėmimai, teroras. Kalbėdamas apie „Baltijos kelią“ svečias sakė, kad jame greta lietuvių, latvių, estų stovėjo ir Moldovos liaudies fronto nariai, Lietuvoje gyvenantys moldavai.

Prisiminimais pasidalijo ir sveikimo žodį taręs JE Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius: „Pirmąjį laisvės gūsį pajutau 1971 m., kai Leonido Brežnevo valdymo metais 17 tūkstančių lietuvių pasirašė memorandumą, reikalaujantį tikėjimo laisvės. Po to buvo ir pasipriešinimo veikla, ir lageriai. Kai 1988-ųjų pabaigoje grįžau iš kalėjimo, man jau įteikė trispalvę… Laisvė buvo netoli“. Arkivyskupas linkėjo išsaugoti „Baltijos kelio“ dvasią, nedejuoti: „Ar viskas gerai, ar kas nors blogai, turime mylėti Tėvynę, atsiremdami į Viešpatį, dėkodami už laisvės dovaną“.

Vienas konferencijos iniciatorių, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Starkevičius susirinkusiesiems priminė dabartinę politinę pasaulio situaciją: „Kaip ir 1939-aisiais pasaulis vėl stovi prie tragiško karo linijos. Ir tada, ir dabar agresorius sulaukia ne veiksmingo atkirčio, o įspėjimų, raginimų, sankcijų. Ir nors jėgų balansas, svorio centrai šiandien kiti, karas Ukrainoje neleidžia ramiai svarstyti, kokios pasekmės laukia Lietuvos, Baltijos valstybių, visos Europos ir pasaulio. Prieš 25 metus apie 700 kilometrų ilgio žmonių grandinė tarp Vilniaus, Rygos ir Talino susikibo rankomis. Šiandienos grėsmės akivaizdoje mes vėl turime jausti vienas kito ranką, kad atlaikytume išbandymus, provokacijas, sugebėtume duoti atkirtį menkinantiems Tėvynę ir jos istoriją“.

K. Starkevičius ne kartą lankėsi Ukrainoje, matė jos žmonių užsidegimą kurti laisvą ir nepriklausomą valstybę. Jis pasidžiaugė, kad į Lietuvą paminėti „Baltijos kelio“ jubiliejaus atvyksta ukrainiečių delegacija, garsi dainininkė Ruslana. Seimo nario teigimu, žinią apie imperinį SSRS paveldą perėmusios Rusijos nusikaltimus turime kuo plačiau paskleisti jaunimui, todėl konferencijos rengėjų – E. Gudišauskienės, Seimo narių Vincės Vaidevutės Margevičienės ir Kazio Starkevičiaus – pastangomis atskiru leidiniu bus paskelbti konferencijos prelegentų pranešimai, kad istorinė analizė ir įžvalgos pasiektų kuo daugiau jaunimo, moksleivijos.

Pirmasis konferencijoje pranešimą perskaitė Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkas dr. Kęstutis Bartkevičius, kurio tema – „Istorija kaip įrankis: Ribentropo-Molotovo paktas ir Baltijos valstybių nepriklausomybių atkūrimas“.

Didelio susidomėjimo sulaukė profesorės Marcelos Salagean iš Rumunijos Babes-Bolyai universiteto pranešimas apie Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes Rumunijos vidaus ir tarptautiniam statusui. Lietuvoje mažai žinoma apie šios valstybės padalijimą, sovietams atitekusios teritorijos gyventojų kančias, tarptautinį Rumunijos įkalinimą „socialistiniame lageryje“, genocidą Moldovoje.

Išskirtinis buvo ir Vilniaus universiteto doc. dr. Arūno Vyšniausko pranešimas „Nacių – sovietų paktų kartografiniai aspektai“. Mokslininkas atskleidė visą Rytų Europos sienų perbraižymo chronologiją, kuri prasidėjo 1938 m. rugsėjo 27 d. derybomis. Ligi Lietuvos užgrobimo 1940-aisiais linija, žemėlapiuose skirianti Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų zonas, keitėsi ne kartą. Vienas variantų buvo rusams atiduoti ne tik Kauną, bet ir jo apylinkes, ilgos derybos dėl Suvalkijos, versija, kad už Vilkaviškio kraštą ir Vištytį buvo sumokėta išpirka.

Deja, originalūs žemėlapiai, pasak dr. A. Vyšniausko, ligi šiol nepaviešinti. Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas rašė, kad jie „dvimetriniai“, o Stalino parašas ant sunaikintinų valstybių plano – 58 centimetrų ilgio.

Dr. Vytautas Jokubauskas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas, savo pranešime „Apginti valstybingumą: Lietuva 1939–1940 m.“ išsamiai analizavo prieškario Lietuvos kariuomenės būklę, pasirengimą, aukščiausiosios karinės vadovybės laikyseną grėsmės išvakarėse.

Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Rytis Bulota pranešimui pasirinko kontraversišką temą apie kolektyvinio veiksmo galią. Sąjūdžio atsiradimą jis pagrindė lūžiu visuomenės sąmonėje, „kolektyvinės veiklos fazę“ Lietuvoje pavadinęs beprotystės faze, kai žmonės elgėsi neracionaliai, bet masiniai socialiniai judėjimai lėmė permainas atkuriant valstybę.

Prof. Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas pranešimui pasirinko temą „Plėšikų sąjunga – žudikų sandėris“. Kaip paprastai profesoriaus įžvalgos buvo atviros ir drąsios, savo pasisakymą jis pradėjo šiandien labai aktualiais žodžiais: „Vargšas pasaulis bijo kalbėti tiesą“.

Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymas buvo tikroji karo pradžia. 1939 m. rugsėjo 1 d. tik prasidėjo karo veiksmai. Žudikai savo pergalę atšventė jungtiniu paradu. Antroji auka – Suomija, ir šis grobikiškas karas iki šiol nepasmerktas, Helsinkio bombardavimai net nevadinami karu, rusams tai tik „Finskaja kampanija“ (kampanija Suomijoje).

„Pažvelkim į Ukrainą, – kalbėjo V. Landsbergis. – Nužudyti lenkų belaisviai nereabilituoti iki šiol, jie tebelaikomi karo nusikaltėliais. Lenkija seniai prašo Katynės aukų reabilitacijos. Galiausiai Rusijos politiniai ruporai ėmė teisinti net Hitlerį, esą jis buvęs labai geras, kol neužpuolė Rusijos. Taip artėjama prie Stalino–Hitlerio sandėrio pateisinimo“.

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko teigimu, tuščios yra kalbos, ar jau prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas. Ir Pirmasis, ir Antrasis, ir Trečiasis – tai tas pats karas, kuris vyksta jau šimtą metų. Tik to nenori pripažinti pasaulio galingieji.

Jaunosios kartos požiūrį į prieš 75 metus įvykusį grobikų sąmokslą pristatė Simonas Jazavita iš Vytauto Didžiojo universiteto, savo pranešime „Molotovo-Ribentropo paktas jaunosios kartos akimis: vertinimai ir klausimai“ išreiškęs aktyvų jaunimo siekį dalyvauti kuriant demokratiją, politiškai šviečiant jaunimą.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė perskaitė pranešimą „Padalytoji Europa: senieji ir naujieji paktai“. Pasidžiaugusi, kad konferencijoje plazda laisva mintis, politikė kalbėjo „Kai 2009–aisiais pavyko pasiekti, kad Vilniuje vykusioje ESBO PA sesijoje būtų priimta Stalino ir Hitlerio sąmokslą smerkianti rezoliucija – laikiau tai dideliu asmeniniu ir Lietuvos Seimo pasiekimu. Prabėgo penkeri metai.Širdį, rodos, turėtų džiuginti iš JAV Kongreso ką tik gauta žinia apie Juodojo Kaspino dienos minėjimą Vašingtone. Vis dėlto tai, kas vyksta pasaulyje, verčia susimąstyti apie galbūt esamus ir būsimus naujuosius paktus (…) Buvo galima tikėtis, jog Malaizijos lėktuvo katastrofa galutinai atvers Vakarų akis Rusijos atžvilgiu. Kai kas iš tiesų pasikeitė. Sustiprinta Lenkijos ir Baltijos valstybių saugumo erdvė, agresoriui pritaikytos platesnės sankcijos. Tačiau būkime atviri – nepanašu, jog pavienės sankcijos šiame geopolitiniame žaidime, nusinešusiame jau begalę gyvybių, gali suvaidinti lemiamą vaidmenį. Tarptautinio saugumo problemos mūsų dienomis jau primena uždelstą vėžį ir todėl reikalauja radikalaus gydymo.“.

Totalitarinių režimų įvertinimą konferencijos dalyviams pateikė Emanuelis Zingeris, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas. Jo teigimu, didžioji dalis latvių, lietuvių ir estų nepripažino sovietinės tikrovės, nepalūžo po totalitarizmo presu. Šiandien Ukrainos vadovai supranta, kad laivę, valstybės nepriklausomybę reikėjo bekompromisiu būdu įtvirtinti prieš dvidešimt metų, ir už pavėlavimą, deja, mokama kraujo kaina. Kai rusų disidentas Sergejus Kovaliovas griūvant Sovietų Sąjungai lietuviams sakė „Eikim kartu, kurkime demokratiją“, Lietuva pasirinko atsiskyrimo kelią. Ir tai mūsų valstybę išgelbėjo nuo Rusijos agresijos, kokios sulaukė Ukraina. Pasak E. Zingerio, per ilgai buvo eskaluojamas JAV ir Rusijos santykių „perkrovimas“, nes šiandien jau aišku, kad tik atgrasymas gali garantuoti taiką.

Baigdama konferenciją viena jos moderatorių Seimo narė V. V. Margevičienė padėkojo pranešėjams, kad tokios rimties, dėmesingumo prelegentų pasisakymams seniai nebuvo pajutusi. Iniciatorių pastangomis leidinys su perskaitytais pranešimais turėtų pasiekti Lietuvos mokyklas, bibliotekas kaip svarbi istorinė knyga.

Kazys.lt inf.

Vilmos JAKUBAUSKAITĖS nuotraukos

Konferencijoje aktualų pranešimą perskaitęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ir vienas konferencijos iniciatorių, Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Starkevičius

 

Susidomėjimo sulaukė Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės (nuotr. dešinėje) pranešimas „Padalytoji Europa: senieji ir naujieji paktai“

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusi tarptautinė konferencija sulaukė didžiulio susidomėjimo: žmonės kelias valandas stovėjo klausydamiesi pranešimų

Verslininkas Eduardas Jasas susirinkusiesiems dovanojo jo parengtą gražią pilietinę iniciatyvą – simbolinį Baltijos tautų laisvės šokį