Po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) vadovo skandalingos pasėlių deklaravimo peripetijos į paviršių išplaukė ilgai glūdėję valstybinės žemės nuomos ir deklaravimo skauduliai. Lietuvos žemdirbiai ragina nukirsti lengvo pasipinigavimo gyslą, kuria tiesioginės išmokos plaukia į vadinamųjų sofos ūkininkų kišenę.
Žinia apie tai, kad nauja NŽT galva Danielius Kuprys paskutinę pasėlių deklaravimo dieną, prieš pat vidurnaktį, deklaravo apie 80 arų stambaus pienininkystės ūkio Kupiškio rajone savininkės Danutės Adelės Adamonienės užsėtos dobilienos, kaip reikiant įaudrino ūkininkus.
Ne vienerius metus baigiantis pasėlių deklaravimo terminui atsiradę apsukruoliai deklaruodavo pievas ir ganyklas laisvuose valstybinės žemės plotuose ir siekdavo tiesioginių išmokų. Situacija nepasikeitė. Vien tik Kupiškio rajone paskutinę pasėlių deklaravimo dieną po darbo valandų buvo deklaruota kelios dešimtys valstybinės žemės sklypų.
„Tokių atvejų, kai ūkininkų išdirbtos žemės staiga atsiduria nežinia iš kur atsiradusių veikėjų rankose, Lietuvoje – dešimtys. Tai – ištisa sistema, kai paskutinę akimirką medžiojami ir deklaruojami laisvos valstybinės žemės gabalėliai. Tokie pasipinigautojai, nei sėję, nei pjovę, susižeria nemažai tiesioginių išmokų. Pats metas ūkininkams kelti aliarmą“, – aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas Zigmantas Aleksandravičius.
Žemės ūkio produkcijos gamintojai trina rankas, kad į dvigubo pasėlių deklaravimo istoriją įsipainiojo aukštą postą užėmęs valdininkas. Jie viliasi, kad galbūt šis skandalas padės įveikti į dienos šviesą išvilktas valstybinės žemės nuomos ir deklaravimo ydas.
Kupiškio rajono ūkininkė D. A. Adamonienė nesitikėjo, kad šiemet pasėta dobiliena teks dalytis su NŽT vadovu. Ji pasakojo, kad daug metų dirbo tą žemės plotą , kurį prieš kelerius metus įsigijo iš kraštiečių.
Tačiau ji nesikremta dėl tų keliasdešimties arų, kuriuos deklaravo D. Kuprys: „Juk esmė ne tuose iš kažkur išlindusiuose valstybinės žemės aruose. Reikia kalbėti apie pasitikėjimą valstybės tarnautojais, kurie geba šitaip elgtis“.
Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus specialistė Danutė Juškevičienė pasakojo, kad baigiantis pasėlių deklaravimo terminui jokių susidubliavimų nebuvo. Tik kitą dieną iš ryto paaiškėjo, kad po darbo elektroniniu būdu deklaruojant buvo dubliuota apie 20 sklypų, tarp jų – ir minėtos ūkininkės dobiliena.
Laisvų valstybinės žemės sklypų medžiotojai darbuojasi visoje Lietuvoje.
Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus papasakojo dar įdomesnę istoriją. Dirbdamas žemės ūkio ministru Kazys Starkevičius buvo raštiškai paprašęs, kad savivalda padėtų kovoti su apleistų žemių savininkais. Kelmiškiai uoliai puolė vykdyti tokį prašymą, bet už savo stropumą gavo per nosį.
„Sudarę komisiją, apvažiavome visus rajono laukus, užfiksavome apleistus plotus ir duomenis pateikėme Žemės ūkio ministerijai pavaldžioms įstaigoms – NMA, Valstybinei augalininkystės tarnybai ir NŽT. Pirmiausia į pateiktus duomenis sureagavo agentūra ir atvyko tikrinti. O žemėtvarkininkų atstovas paskambino ir išbarė, kad mes drįsome registruoti apleistą valstybinę žemę“, – prisiminė J. Rimkus.
Tąkart kelmiškiai taip pat išsiaiškino, kad paskutinėmis deklaravimo akimirkomis valstybinę žemę deklaruoja visokie vietos gyventojams nežinomi „uabai“ ir asmenys. Jiems pavyko į dienos šviesą išvilkti vieną veikėją iš Biržų, kuris daug sklypų buvo deklaravęs tiek Kelmės, tiek kituose rajonuose.
Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė: „Negražu, kad dabar tokioje situacijoje atsidūrė pats NŽT vadovas. Jis žadėjo atsisakyti valstybinės žemės ir deklaravimo“.
Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys: „Tai – sena liga, kurią sunku įveikti. To ėmiausi būdamas žemės ūkio ministru, tačiau nepavyko nugalėti ŽŪM ir kitų valdininkų pasipriešinimo. Dabar vėl lenda yla iš maišo. Gerai, kad Kupiškio rajono ūkininkė viešai apie tai prabilo.
Juk apie laisvą valstybinę žemę pirmiausia turėtų būti informuotas ūkininkas, kuris tą žemę dirba. O dabar valstybinę žemę paskutinę akimirką po visą Lietuvą deklaruoja tie, kurie žino, kur yra tokie sklypai. Vieni jų sėdi sostinėje, kiti – rajonuose. Situacija buvo pagerėjusi, kai tokius pasėlių deklaracijų teikėjus pradėjome specialiai tikrinti. Šią problemą galima būtų išspręsti, jei išmokos būtų skiriamos tik žemės ūkio produkcijos gamintojams“.
Pagal „Valstiečių laikraštį“