Susipažinus su Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaita susidaro įspūdis, kad žemės ūkio sričiai Vyriausybė praėjusiais metais skyrė dar mažiau dėmesio negu 2017-aisiais. Praėjusiais metais žemės ūkio dalis buvo išdėstyta 5 puslapiuose, o šiemet liko tik 3 puslapiai, nors visos ataskaitos apimtis padidėjo nuo 186 iki 209 puslapių.
Ataskaitoje konstatuojama, kad 60 procentų žemės ūkio produkcijos sudaro augalininkystės produkcija, ir tai įvardijama beveik kaip pagrindinė priežastis, dėl ko bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų, yra viena mažiausių Europos Sąjungoje – mus aplenkė tokios šalys kaip Rumunija ir Bulgarija.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais žemės ūkio produkcijos pagaminta už 2,295 mlrd. eurų, tai 9,4 proc. mažiau palyginti su 2017 metais. Augalininkystės srities produkcija sumažėjo 13 proc., gyvulininkystės 4 proc. Tokį mažėjimą bandoma paaiškinti praėjusių metų sausra, tačiau 2017 metai taip pat žemės ūkiui buvo nepalankūs, ir žemdirbiai patyrė didelių nuostolių. Palyginimui pateiksiu keletą 2012 metų skaičių. Tais metais bendroji žemės ūkio produkcija siekė 2 711,2 mln. eurų, tačiau po šešių socialdemokratų ir dabartinių Valstiečių ir žaliųjų valdymo metų sumažėjo 416 mln. eurų arba 15,35 proc. Keistai atrodo, kad 2018 metų ataskaitoje Vyriausybė lygina 2016 ir 2017 metų vidutines kaimo gyventojų pajamas per mėnesį, o nutyli 2018 metų duomenis?
Ataskaitoje bandoma raminti žemdirbius, kad pagrindiniai melioracijos įrenginiai liks valstybės nuosavybėje, tačiau pateiktas grafikas sako ką kita. Dabar valstybės nuosavybėje yra 55 proc. melioracijos įrenginių, o jau šiais metais liks tik 34 proc. Vadinasi, pakeitus Melioracijos įstatymą dar 21 proc. melioracijos įrenginių bus perduota žemdirbių priežiūrai, ir Vyriausybė brangiai kainuojančią jų priežiūrą užkels ant žemdirbių sprando.
Ataskaitoje visiškai nėra analizės apie 2018 metais pasiektus rezultatus augalininkystėje, pieno, mėsos, paukštininkystės sektoriuose, apie žemės ūkio produktų supirkimą bei eksportą, todėl pasiekimų ar nuosmukio negalima palyginti su ankstesniais metais. Neturime vaizdo, kuria kryptimi eina žemės ūkis – ar kopia į viršų, ar leidžiasi žemyn, nors Statistikos departamentas daugelį šių duomenų jau yra paskelbęs ir juos jau galime analizuoti. Pateiksiu kai kuriuos duomenys, kurių Premjeras neišdrįso skelbti.
Valdantieji savo rinkimų programoje žadėjo skirti daug dėmesio gyvulininkystės plėtojimui, galvijų skaičiaus didinimui, tačiau šios šakos rodikliai rodo ką kitą. Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, galvijų skaičius 2019 m. sausio 1 d. siekė 653,5 tūkst., tai beveik 6 proc. mažiau nei 2018 m. sausio 1 d. arba beveik 10 proc. mažiau nei 2017 m. sausio 1 d. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad per dvejus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo metus drastiškai sumažėjo melžiamų karvių skaičius. 2019 m. sausio 1 d. jų turėjome tik 256,69 tūkst., tai 15 ir puse tūkst. mažiau nei 2018 m. sausio 1 d. arba beveik 29 tūkst. mažiau nei 2017 m. sausio 1 d., o palyginti su 2012 metais karvių skaičius sumažėjo beveik 60 tūkst. arba 19 proc..
Nors ir taip nebedaug laikome kiaulių, tačiau per praėjusius metus jų dar sumažėjo beveik 40 tūkstančių.
Augalininkystės sektoriaus praėjusių metų rezultatai taip pat nedžiugina. Grūdinių kultūrų derlingumas iš 1 ha siekė tik 3,99 t arba 1 t mažau nei 2017 metais, rapsų derlingumas siekė tik 2,11 t iš ha arba 0,89 t mažiau nei 2017 m., reikšmingai sumažėjo ir žieminių kviečių, vasarinių javų bei ankštinių kultūrų derlingumas. Tai, be abejo, atsiliepė ir augalininkystės produkcijos supirkimų sumažėjimui – 2018 metais grūdų supirkta tik 3333,58 tūkst. t arba beveik 785 tūkst. t mažiau nei 2017 m., rapsų supirkta 436,31 tūkst. t arba beveik 88 tūkst. t mažiau nei 2017 m. Tokie neigiami rodikliai rodo, kad žemės ūkio sektorius smunka, ir valdantiesiems reikėtų susirūpinti. ar dabartiniai neapgalvotai reformuojamos žemės ūkio ministerijos vadovai yra pajėgūs pagerinti padėtį, sustabdyti žemės ūkio smukimą.
Tenka konstatuoti, kad Vyriausybė per dvejus savo valdymo metus žemės ūkio sričiai, kaimo žmonėms neskyrė reikiamo dėmesio. Šioje ataskaitoje nėra pateikta ūkinės veiklos analizė, nenumatyta, kaip bus sprendžiamos skaudžios žemės ūkio problemos, tokios kaip bendrosios žemės ūkio produkcijos didinimo, kaimo žmonių gyvenimo kokybės ir kaimo infrastruktūros gerinimo, ekonominių santykių tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų bei prekybininkų reguliavimo, kooperacijos skatinimo, melioruotų žemių būklės gerinimo, smulkių ir vidutinių ūkių rėmimo ir kiti, todėl 2018 metų Vyriausybės ataskaitos teigiamai vertinti nėra jokio pagrindo.
Žemdirbiams nerimą kelia tai, kad per dvejus metus „valstiečių“ Vyriausybė beveik 200 mln. eurų sumažino valstybės finansavimą žemės ūkiui. Tai esminė Vyriausybės klaida. Ekonomistų suskaičiuota, kad 1 euras, investuotas į žemės ūkį, sukuria 1,65 euro pridėtinę vertę. Toks reikšmingas finansavimo sumažinimas – viena iš žemės ūkio sektoriaus smukimo priežasčių.
Apgailėtina – žaidimas skaičiais ir tikrosios padėties dangstymas rodo, kad kaimo žmonės, atidavę balsus už jų vardu pasivadinusią „gelbėtojų“ sąjungą, liko nuvilti. Buvo laukiama virsmo kaip prieš 2000 metų, o atėjo ne Mesijas, bet saldžiakalbiai melagėliai, visko draudikai, siekiantys uždrausti prie vairo sėdintiems suvalgyti saldainį, atsigerti mineralinio, neleisti vyresnio amžiaus žmonėms vairuoti automobilį, apriboti senjorų gydymo išlaidų finansavimą…
Kazys Starkevičius
Seimo TS-LKD frakcijos narys