Praėję metai man, be kitų dalykų, įsiminė tuo, kad vis mėginome padėti žemės ūkio ministrei Virginijiai Baltraitienei. Pastaroji pagalbos kratėsi ir metodiškai griovė savo autoritetą nesugebėdama išjudinti būtinų procesų jai patikėtoje srityje.
Strigo viskas: parama nuo Rusijos vykdomos blokados kenčiančiam pieno ūkiui, konkursai dėl labdaros produktų nepasiturintiems žmonėms ir europinė parama jauniesiems ūkininkams. Su pastaruoju punktu padėtis negerėja, nes liko neįsiklausyta į daug kartų pakartotą patarimą: nebevykdyti vadinamųjų „rudens ir pavasario šaukimų“ paramai gauti. Kai daugybė paraiškų susigrūda eilėje per ribotą laiką, pyksta ne tik paramos negalintys gauti jauni žmonės, bet ir Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) specialistai, kurie turi per trumpą laiką išanalizuoti neapsakomą popierių kalną. Kiek kartų siūlyta, kad Žemės ūkio ministerija pakeistų savo reglamentą ir leistų paraiškas teikti ne „šaukimais“, o visus metus, kai tik žmogus pasiruošia. Juk tai taip paprasta padaryti, tačiau dėl kažkokių priežasčių užsispirta ir nė krust. Taip jauniems žmonėms ir susiformuoja nuomonė, kad geriau emigruoti, o ne normaliai ūkininkauti Tėvynėje.
Žemės ūkio ministerija prieš porą metų perėmė iš NMA projektų viešinimo pinigų kontrolę. Ir ką jūs manot? Ne pirmi metai nesugeba įvykdyti viešinimo paslaugų pirkimo. Pinigai laikomi įšaldyti be prasmės ir tikslo. O gal su kokia nors prasme ir tikslu? Siekiant išlaukti progą ir padalinti „kam reikia“? Net nesinori tikėti, kad tais keliais milijonais eurų gundomos žiniasklaidos priemonės yra taip skatinamos prikąsti liežuvį arba nepastebėti negatyvių procesų V. Baltraitienės valdose.
Svarstant 2016 metų biudžetą, kai siūliau skaičiais įtvirtinti jame finansines paramos garantijas pienininkams, ministrė apskritai pratrūko, apkaltino mane klaidinimu ir pasiūlė neskaityti mano straipsnių. Galima neskaityti, tik nuo to karvių išvežimas į Lenkiją nemažės. Tas pats dėl pasiūlymo vykdyti pačios Vyriausybės pasitvirtintą programą ir skirti melioracijos sistemų rekonstrukcijai bei griovių priežiūrai kasmet po 60 mln. eurų. Tuo tarpu šiemet buvo skirta vos 10,5 mln. eurų. Ką jau ten K. Starkevičiaus straipsniai, jei ponai neskaito net savo programų…
Viską vainikuoja padėtis Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT). Žiniasklaida jau kiek laiko mirga pranešimais apie teisėsaugos pradėtus tyrimus dėl valstybės miškų ir kitų sklypų parceliavimo prisidengiant ten neva egzistuojančiais statiniais. Sukala kažkas būdą aplink dvi numestas plytas ir aiškina, kad ten buvo pamatai. Tada toks „pastatas“, NŽT užsimerkiant, legalizuojamas ir kokius keliasdešimt tūkstančių kvadratinių metrų valstybinio miško, apeinant įstatymus, galima išnuomoti. Seimas, Prezidentūra, pati Žemės ūkio ministerija užversti skundais dėl tarnybos vadovės Daivos Gineikaitės kadrų politikos, darbo metodų ir t. t. Tiek jau to – aš juk „šešėlinis“ministras ir konservatorius – priešas ir kenkėjas pagal apibrėžimą. Tebūnie taip, nors visą laiką, mano supratimu, stengiausi padėti, patarti. Ministrė turi teisę manyti, kad opozicijos atstovas gal klastingai pakiš ką nors tokio, kas jai pakenks. Viskas tvarkoje, tačiau poniai ministrei, bent jau dėl NŽT situacijos, akis badė ir koalicijos partneriai socdemai, ir jos bendrapartiečiai. Kaimo reikalų komitete ji buvo ne kartą įspėta, kad gindama situacijos nevaldančią (čia švelniausia, ką galima konstatuoti) tarnybos vadovę, ji skandina savo pačios autoritetą. Juk politinė atsakomybė tenka būtent ministrei.
Galiausiai NŽT vadovė buvo pagauta girta už vairo ir dar mėgino išsisukti „sukalbamų“medikų pagalba. O juk apie jos polinkį „linksmintis“ ministrė V. Baltraitienė buvo gavusi pakankamai signalų. Kad situacija, pati atmosfera tarnyboje yra nenormali, ministrei ne kartą sakė ir jos pačios bendražygiai iš Darbo partijos, kurioje, panašu, vyksta neformalių grupuočių kova dėl postų ir įtakos. Tai suprantama, nes rinkimai artėja, tiek daug mandatų ši partija garantuotai nebeturės, vadinasi, reikia spėti pasirūpinti „savais“ ir savimi. Ministrė V. Baltraitienė, kol nepradėjo eiti šių pareigų, savo nepatrauklioje partijoje buvo vienas patrauklesnių veidų – be odiozinių ženklų. Kas verčia šią politikę taip metodiškai, užsispyrusiai save diskredituoti – paslaptis. Ir net nebežinau, kaip žmogui padėti.
Kazys STARKEVIČIUS