Gerbiamieji, nors ir dažnokai susitinkame pakalbėti apie kaimo žmonėms svarbias problemas, šį kartą kreipiuosi į jus laišku. Viešas žodis ginant jūsų interesus turėtų pasiekti ir Žemės ūkio ministeriją, pastaruoju metu nusigręžusią nuo jūsų turtingo ir darbštaus krašto.
Šilutės ūkininkai atsidūrė tarsi bandymų poligone: skelbiami meldinės nendrinukės sugiedoti apribojimai išmokoms už jų buveinių išsaugojimą, sprendimas perpus sumažinti išmokas už plotus, kuriuose yra kliūčių, deklaruotos žemės išmokų nuėmimas ją nuomojant iš valstybės…
Prisimenu, man atėjus dirbti žemės ūkio ministru strigo polderių finansavimas. Tik nemąstantis ar abejingas žmogus nesupranta, ką reiškia polderiai Šilutės kraštui. Problemą išsprendėme skubiai. Be to, buvo įgyvendinti dar 7 projektai, apie tiek parengtų palikta ir dabar valdančiai daugumai. Sparčiai buvo įgyvendinama asbesto stogų keitimo programa, aktuali visiems kaimų ir miestelių žmonėms – net miestiečiai klausinėdavo, kodėl sveikatai pavojinga danga keičiama tik rajonuose.S
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas” šilutiškiams teko 7,646 mln. eurų paramos. Dar pridėkime tiesiogines išmokas, pinigus už pieną, galvijus – turėsime solidžią sumą.
Šiandien į įprastą sistemą brukami trukdžiai, ūkininkams bloginantys pajamas. Jie patys, lyg tos meldinės nendrinukės, reikalingi gynybos ir apsaugos.
Kam naudingi dirbtinai kuriami paramos barjerai? Dirbdamas ministru supaprastinau paraiškų teikimo mechanizmą, kad tarpininkai nesipelnytų iš ūkininkų rašydami “mokslinius” verslo planus keliasdešimties tūkstančių vertės projektams. Ir žmonės tai priėmė su palengvėjimu.
Šiandien matome, kad požiūris “ranka ranką plauna” grįžta į kaimo plėtros ir vystymo sistemą. Apgailėtina.
Gerbiamieji, matau vieną išeitį. Jei ministerijai, regionui, savivaldybei vadovauja dogmatiški, žmogaus ir jo poreikių nematantys asmenys, kenčia daugelis. Ypač kaimo žmogus, surištas su valdžios sprendimais kasdieniame darbe, savo pragyvenimo galimybėse, perspektyvoje vystyti ūkį, plėsti gamybą.
Tam tikrame atskaitos taške Šilutės krašto žmonės atsidurs birželio 21-ąją, balsuodami už naujosios rajono Savivaldybės tarybos sudėtį. Mano parama – Sandrai Tamašauskienei, jaunai ir veržliai mokytojai, vedančiai į rinkimus solidų sąrašą, kurio viršuje žemės ūkio specialistai, teisininkai, humanitarai. Tai mano bendraminčiai, ir neabejoju, kad jie drąsiai gins ūkininkų interesus savivaldos lygmenyje, o bendraudami su Seimo Kaimo reikalų komitetu, kuriame dirbu, – ir jūsų reikalus valstybės mastu.
Visada ieškau geriausio sprendimo sudėtingose situacijose – kaip ir jūs, mieli šilutiškiai. Esu ūkininko sūnus ir buvau ūkininkas ligi tapdamas Seimo nariu. Mes, kaimo žmonės, esame valstybės stuburas, kuris padėjo Lietuvai išgyventi sunkiausiomis aplinkybėmis. Negalime leistis laikomi kvailų žaidimų ir korupcinių skaičiavimų įkaitais. Drauge planuodami, diskutuodami, drauge veikdami pasieksime, kad mūsų nuomonės būtų paisoma.
Kazys STARKEVIČIUS
Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras, Seimo narys
Nuotraukoje: malonus susitikimas su šilutiškiais birželio 8-ąją.