Viešojoje erdvėje pasigirsta minčių, kad Seime visą laiką aktyviausiai ginami stambių ūkininkų interesai, o sunkiai besiverčiantys smulkieji ir vidutiniai ūkininkai dėmesio sulaukia kur kas mažiau, jiems yra didelis dėmesio deficitas.
Drįstu paprieštarauti šios nuomonės formuotojui. Meluojate.
Seimo Kaimo reikalų komitete nuolat diskutuojama, kaip padėti smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, kad jie gautų didesnę paramą ir galėtų lengviau pasinaudoti ES fondų lėšomis. Dar 2009 metais, man būnant žemės ūkio ministru, buvo supaprastinta ES paramos gavimo tvarka už europines lėšas įsigyjant traktorius bei kitą žemės ūkio techniką. Buvo atsisakyta reikalavimo rengti verslo projektus. Smulkieji ūkininkai patys tokių projektų pasirengti nesugebėdavo, tekdavo samdyti firmas, kuriems atitekdavo nemaža dalis paramos.
Seime yra įregistruotas Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo 8-ojo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pasirašytas 16 įvairių frakcijų Seimo narių. Priėmus šį įstatymo pakeitimą, stambiesiems ūkininkams ES parama būtų ribojama, jie negalėtų gauti daugiau nei 150 000 eurų tiesioginių išmokų, sutaupytomis lėšomis būtų galimybė padidinti tiesiogines išmokas smulkiesiems.
Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai buvo šokiruoti pateiktais mokesčių įstatymų pakeitimais, pagal kuriuos būtų kelis kartus didinami mokesčiai žemės ūkiui.
Labiausiai juos nuvylė siūlymas 2,6 karto padidinti akcizo mokestį žymėtajam gazoliui, naudojamam žemės ūkyje. Šio mokesčio įvedimas skaudžiausią smūgį suduotų kaip tik smulkiems ir vidutiniams ūkiams, nes jų technika dauguma atvejų yra sena, naudojanti daug dyzelino.
Siūlomi mokesčių padidinimai vidutiniam 200 ha ūkiui vien dėl akcizų, taršos ir žemės mokestinė našta padidėtų 6084 eurų per metus, ir šie mokesčiai visiškai nepriklauso nuo ūkio rezultatų – net ir dirbdami nuostolingai vis tiek juos privalėtų mokėti.
Vienas iš skaudžiausių, paliesiančių daugiau kaip 10 tūkst. smulkiųjų ūkininkų, Vyriausybės Seimui pateiktas Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) naujos redakcijos įstatymo projektas. Jeigu jis Seime bus priimtas, mažiausieji ūkininkai, kurių veikla siekia iki 2 EDV, mokės 3 kartus didesnį PSD mokestį negu moka dabar. Pavyzdžiui, ūkininkas turintis 10 ha žemės, 1 karvę ar deklaravęs 2 ha kviečių, per metus mokėjęs 156 eurų PSD mokestį, dabar turės mokėti 464,88 euro. Prekinės produkcijos smulkieji negamina, parduoti neturi ką, ūkelyje išauginta produkcija suvartojama jo paties šeimos. Kyla klausimas – iš kur smulkus ūkininkas paims beveik pusę tūkstančio eurų sumokėti šį mokestį.
Šis mokestis ne vienintelis, žemdirbių laukia daugiau staigmenų, viena iš jų – žemės ūkio paskirties žemės mokesčio padidinimas. Valstiečiai siūlo 0,35 koeficientą, kuris naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti, padidinti iki 0,50. Vadinasi, žemės mokestis bus beveik dvigubai didesnis negu dabar.
Dabar taikomas koeficientas yra nuo 0,01 iki 4 proc., kadangi konkretų žemės mokestį nustato savivaldybės pagal vietos sąlygas. Tai gal leiskime jiems ir toliau spręsti dėl mokesčio dydžio konkrečioje savivaldybėje. Daug kas aiškina, kad kitose ES valstybėse šis mokestis yra žymiai didesnis. Tai netiesa, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje tokio mokesčio iš viso nėra, o Estijoje – 0,3-0,7, Turkijoje – 0,35, Australijoje – 0,1-0,5, Čekijoje 0,25-0,75, Slovakijoje 0,25. Tai nėra lengvata, o kiekvienos valstybės priimtas tam tikras mokesčio dydis.
Kai kas sako, kad mažai žemės mokesčio moka soduose gyvenantys žmonės, ir šie pakeitimai būtų teisingi. Taip, miesto soduose gyvenantys moka mokesčius pagal žemės ūkio paskirties žemei taikomus tarifus. Būtų tikslinga miesto teritorijose esančius sodus transformuoti į gyvenvietes, tada būtų galimybė sutvarkyti gatves, dėl kurių būklės nuolat kyla ginčai.
Neproporcingai didinama Socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas nuo 48 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas didinamas nuo 0,3 iki 0,5 procento, fiziniams asmenims priklausančio turto apmokestinamąją vertę siūloma mažinti nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Visi šie mokesčių pakeitimai – dar vienas smūgis kaimui, ypač smulkiesiems bei vidutiniams ūkininkams, kurie protestuodami prieš planus didinti mokesčius ėmė savo laukuose statyti žalius kryžius. Nauja mokestinė našta mažiau paliestų stambiuosius ūkius, nes jie turi sukaupę tam tikrą rezervą, tačiau gali visiškai sužlugdyti smulkiuosius bei vidutinius ūkius, nes daugelis jų, ypač po trijų nepalankių žemdirbiams metų, gyvena ant bankroto ribos.
Pagaliau turėtume suprasti, kad padidintus mokesčius galiausiai turės sumokėti vartotojas, Lietuvos pilietis, didesne kaina pirkdamas maisto produktus.
Kazys Starkevičius
Seimo TS-LKD frakcijos narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas