Kaune, Tautos namuose, visuomenei naują savo knygą „KGB. Visiškai slaptai“ pristatė istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Į renginį visuomenę pakvietė Kazys Starkevičius, ir didžiojoje rūmų salėje susirinko keli šimtai kauniečių.
K. Starkevičius ir A. Anušauskas knygos apie KGB pristatyme
Knygos pristatymą pradėjo Seimo narė, kandidatė į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkus Irena Degutienė. Pirmiausia ji pakvietė minute tylos pagerbti Kovo 11-osios akto signataro, šią savaitę mus palikusio Sąjūdžio pirmeivio Algirdo Patacko atminimą. Kalbėdama apie A. Anušausko knygą I. Degutienė pabrėžė, kad tai, kas Lietuvoje vyko 50 okupacijos metų, labai aktualu ir šiandien, klostantis įtemptai tarptautinei padėčiai, karui vykstant mūsų kaimynystėje.
Knygos autorius, parašęs arba sudaręs apie 30 knygų teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istorijos temomis, sakė šį 460 puslapių kūrinį parašęs per tris mėnesius, o informaciją rinkęs 20 metų. Knyga dokumentuota naujais faktais apie SSRS specialiųjų tarnybų siautėjimą Lietuvoje, joje pateikiama įvairiapusė KGB veiklos analizė, pradedant čekistų nusikaltimais pokaryje ir baigiant šios represinės struktūros likvidavimu bei jos palikimu mūsų valstybėje. Autorius atskleidžia, kaip buvo verbuojami agentai, naudojami specialieji preparatai tiek asmenų kompromitavimui, tiek verbavimui, kokiomis techninėmis priemonėmis naudojosi KGB.
Pasak A. Anušausko, Kaunas pagal užverbuotų agentų skaičių buvo trečioje vietoje Lietuvoje (po Vilniaus ir Klaipėdos). Sekimas buvo totalinis: iš 400 tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios Vilniuje sovietmečiu, 40 jos dalyvių buvo agentai. KGB sekliai ateidavo į „įtariamųjų“ namus apsimetę santechnikais, dujotiekio meistrais ir palikdavo kas numatyta: aparatūrą ar specialiąsias priemones.
Artėjant Nepriklausomybei KGB buvo išrašiusi 2000 teismo patvirtintų suėmimo orderių Sąjūdyje pasižymėjusiems žmonėms, apie kurių įkalinimą žinojo tik struktūros „viršūnės“. Buvo numatyta aukščiausia parengtis kodiniu pavadinimu 9999, ir gavę šį signalą vietos saugumiečiai turėjo atplėšti specialius vokus, kuriuose buvo sąrašai asmenų, skubiai pristatytinų į Lukiškes. Jų kalinimo vieta buvo numatytas Archangelskas. Lietuvai perėmus nespėtus išvežti KGB dokumentus, rasta šimtai įvairiausių žinybų blankų, gimimo liudijimų, pažymėjimų, teismo, milicijos skyrių antspaudų, skirtų dokumentams klastoti. Iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje buvo tik apie 700 visiškai nesekamų asmenų: komunistų partijos centro komiteto nariai, ministrai, rajonų partiniai vadovai ir pan.
A. Anušauskas atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus, ir nors jo atsivežtų knygų pritrūko visiems norėjusiems įsigyti, dalijo autografus, kalbėjosi su kauniečiais apie praeitį ir dabarties perspektyvas.
Politinę padėtį Lietuvoje apžvelgė I. Degutienė. Pasak Seimo narės, Lietuva tiek ES, tiek NATO nare tapo ilgametėmis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pastangomis, nors įstojimo į šias tarptautines organizacijas metu valstybę valdė socialdemokratai ir jų partneriai.
Mintimis dalijasi I. Degutienė, sėdi (iš kairės į dešinę) A. Dumčius, R. Dagys, V. M. Čigriejienė, V. Juozapaitis, K. Starkevičius
Įdirbis vienų, rezultatai – kitiems. „Galime parašyti strategiją ir 30 metų į priekį, bet kad ją įgyvendintume, reikia būti valdžioje, – kalbėjo I. Degutienė. – Gyvenimas parodė, kad pradedame prarasti tapatybę, liberalėjame. Šeima, bendruomenė mūsų partijoje jau nepopuliarios sąvokos. O klaidos prasidėjo būnant daugumos partija, kai mūsų buvo visa valdžia. Nemokėjome žmonėms išaiškinti, kodėl reikalingos skaudžios reformos, kokie jų tikslai. Ką sako visuomenė? TS-LKDP pasipūtusi, arogantiška partija. Mes turime atsiprašyti už savo klaidas, padaryti atgailą, nes socialinė atskirtis jau pasiekė viršūnę“.
Vertindama tiesą apnuoginusius savivaldybių rinkimus, ji priminė po 2012 m. vykusių Seimo rinkimų parašytus žodžius „Mes esame didžiųjų miestų partija“ ir retoriškai klausė, koks dabar didžiausias mūsų miestas. Pasirodo, Kretinga…
„Taip negalima ne tik kalbėti, bet ir galvoti. Tarsi būtų dvi Lietuvos – viena mąstančių didmiesčių gyventojų, kita – tarsi ne mūsų piliečių. Man tai nepriimtina. Dirbdama Seimo pirmininke ieškojau kompromisų, esu jų pasirengusi ieškoti ir dabar, jei partijos kolegos mane išrinks pirmininke. Mūsų tikslas – laimėti 2016 m. Seimo rinkimus. O laimėjimo atveju kas bus partijos pirmininkas, tas bus ir premjeras. Aš tokios atsakomybės nebijau, turiu savą ateities matymą. Pirmiausia – jokiai posovietinei visuomenei netinka laisvos rinkos modelis. Esu už socialiai orientuotą politiką: mokesčiai ne asmeniui, o šeimai, darbdavys – ne vergvaldys. Antra – vaikų ateitis. Man nepriimtinas skandinaviškas šeimos modelis, vaikas yra ne valstybės, o šeimos“, – sakė I. Degutienė.
Kalbėdama apie galimą varžovą partijos pirmininko rinkimuose ji teigė, kad Gabrielius Landsbergis tikrai perspektyvus jaunas žmogus, bet jam dar trūksta politinės patirties. Jei būtų išrinkta pirmininke, I. Degutienė sakė kviesianti G. Landsbergį tapti pirmuoju jos pavaduotoju.
Į renginį tiesiai iš susitikimo su ūkininkais atskubėjęs Kazys Starkevičius priminė, kad poliklinikose, autobusuose, netgi šeimose žmonės diskutuoja, kas dedasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje.
„Jie nerimauja dėl mūsų pasirinkimo. Atvažiavau čia iš Šiaurės Lietuvos, ir atvežiau tokį ūkininkų linkėjimą – išrinkit Lietuvos Merkel. Net perklausiau, ką jie turi mintyje. Aišku, atsakė, kad Ireną Degutienę. Tai ir įvykdykim tą linkėjimą, nenuvilkim žmonių“, – savo pasisakymą baigė K. Starkevičius.
Paramą I. Degutienei išsakė Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Rimantas Dagys, Kazimieras Kuzminskas, Arimantas Dumčius. Renginio dalyviai uždavė daug klausimų, diskutavo dėl TS-LKDP ateities. Pasisakiusiųjų teiginius apibendrino ir politinę situaciją apžvelgė dr. Laurynas Kasčiūnas, Rytų Europos studijų centro direktorius.
V. Juozapaitis susirinkusiuosius pradžiugino keletu savo dainų, užbaigdamas vakarą džiugia ir draugiška nuotaika.
Diskusiją užbaigiant – A. Bilotaitė ir L. Kasčiūnas
Į knygos pristatymą ir susitikimą su I. Degutiene susirinko keli šimtai kauniečių