Vyriausybė nusitaikė reformuoti valstybės miškų valdymą – panaikinti urėdijas ir įkurti vieną valstybės įmonę. Pertvarkos sumanytojai kritikuoja urėdijas dėl neefektyvios veiklos, tačiau kartu pripažįsta, kad šis sektorius dirba pelningai. Miškininkai nuogąstauja, kad reforma sugriaus visą sistemą, tūkstančiai darbuotojų praras darbą, iš peties bus smogta kaimiškiems regionams, be to, atsiras valstybės miškų privatizavimo grėsmė.
Apie tai prie „Valstiečių laikraščio“ apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai – Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika, socialdemokratas Algimantas Salamakinas, Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidiumo narys prof. habil. dr. Antanas Juodvalkis, LMS Girininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Juzikis, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas Linas Bužinskas ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
K. Starkevičiaus nuomone, griaudamas seną turi galvoti, ką sukursi naujo: „Pagal europinius standartus mūsų miškininkystės rodikliai visai neblogi. Efektyvumą galima padidinti, bet tada turime daugiau kirsti miško. O čia jau valstybė turi apsispręsti: be atodairos kirsime mišką, kaip tai Lietuvoje per karą darė vokiečiai, ar tvariai ūkininkausime?“
„Seimo Kaimo reikalų komitetas neturi jokių projektų, kur būtų aiškiai nurodytas urėdijų pertvarkos efektyvumas. Girdime tik premjero ir kitų valdančiųjų kalbas, kad to esą reikalauja EBPO. Nesitiki, kad būtų nurodoma taip neracionaliai elgtis. Žinoma, galima kažkiek mažinti urėdijų skaičių. Bet jeigu bus kardinaliai pertvarkoma, daug žmonių neteks darbo. Tai bus smūgis regionams ir paskata emigruoti“, – įsitikinęs K. Starkevičius.
Abejones, ar valstybės miškų reforma netaps nuosprendžiu Lietuvos miškininkystei, išreiškė ir kiti diskusijos dalyviai.
Pagal „Valstiečių laikraštį“