Lietuvos žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas Sigitas Dimaitis savo interviu laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ pareiškė, kad Vyriausybė dėl Afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimo privalo skelbti šalyje ekstremalią padėtį. Jo nuomone, AKM jau pasiekė pandemijos lygį, tačiau nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nei Vyriausybė nesiima veiksmingų priemonių užkirsti kelią šio užkrato plitimui, o medžiotojai nėra suinteresuoti šernų populiacijos mažinimu.
Kokios „ekstremalumo“ pasekmės laukia Lietuvos?
Manau, kad ekstremalios padėties paskelbimas būtų didelis smūgis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į užsienio šalis, pablogėtų šalies ekonominė situacija. Negalėsime eksportuoti ne tik gyvūninės kilmės produktų, bet ir grūdų, kurių kasmet į užsienį eksportuojame apie 5 mln. tonų.
Galime didžiuotis, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudaro 19,4 proc. bendro šalies eksporto, vien 2016 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4,4 milijardo eurų. Lietuviškos kilmės eksportuojama produkcija sudaro 72 proc. – siekia 3,2 milijardus eurų.
Neabejoju, kad susitelkus ir vieningai veikiant visoms atsakingoms institucijoms Lietuvoje ir be ekstremalios padėties paskelbimo su AKM galėtume kovoti efektyviau.
Per mažas medžiotojų indėlis
Ne paslaptis, kad medžiotojai tausoja šernų pateles, stengiasi daugiau sumedžioti patinų. Manoma, kad senos šernų patelės įgyja imunitetą ir gali nesirgti AKM, bet būti šios ligos platintojos, todėl medžiotojai turėtų jų negailėti, o medžioti jas kaip ir visus kitus šernų populiacijos narius.
Šernų migraciją galėtų sumažinti lokalinis šėrimas. Kai šėryklos turi nuolatines vietas ir jos dažnai papildomos įvairiais pašarais, šernai laikosi netoli jų ir nekeliauja į tolimesnius regionus. Tai galėtų būti priemonė stabdanti užsikrėtusių šernų migraciją į plotus, kur ši liga dar nepasireiškė.
Siekiant motyvuoti medžiotojus daugiau sumedžioti šernų, ypač patelių, reikėtų padidinti išmokas už sumedžiotas pateles bei mokėti kompensacijas už šernų gaišenų utilizavimą.
Mokslo pastangų nematytiĮ kovą su užkrečiamomis gyvūnų ligomis, o ypač šiuo metu su AKM, turėtų savo indėlį įnešti ir veterinarijos mokslas. Panaikinus Veterinarijos mokslinio tyrimo institutą apie šio mokslo veiklą ir pasiekimus nieko negirdėti. Į mokslinius tyrimus kovai su AKM turėtų įsijungti ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai bei Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, atitinkamai suteikus jiems finansavimą specialiai tyrimų programai. Šiuo metu niekas netiria šernų migracijos kelių, todėl su šia liga kovojama aklai, neprognozuojami galimi jos plitimo arealai.
Ką gali Vyriausybė ir veterinaraiBe abejo, didžiausią rūpestį kovai su AKM turėtų rodyti Vyriausybė: parengti reikalingus teisės aktus, numatyti priemones, padėsiančias stabdyti šios ligos plitimą bei skirti būtiną finansavimą.
Pasigirsta nuomonių, kad didžiausios įtakos AKM plitimui turi mažieji kiaulių augintojai, kurie nesilaiko VMVT nustatytų saugos reikalavimų, maro plitimo zonose nelegaliai laiko kiaules, taip didindami grėsmę didiesiems kiaulių augintojams.
Manau, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų ne tik bausti mažuosius kiaulių augintojus, tačiau jiems padėti, aiškinti kaip įsirengti apsaugos priemones, dezomatus, kaip laikytis zoohigienos reikalavimų kiaules laikant mažuose tvarteliuose.
Kazys Starkevičius
Seimo TS-LKD frakcijos narys,
Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas