Prieš 30 metų, 1990-ųjų balandžio 5 dieną, į pirmąjį posėdį susirinko pirmoji atkurtos Nepriklausomybės laikų Kauno miesto Taryba. Ši diena – mūsų savivaldos jubiliejus, naujųjų laikų aušra.
Pirmuoju Tarybos pirmininku išrinktas aktyvus Sąjūdžio tarybos narys, redagavęs daug Lietuvai labai svarbių dokumentų, tarp jų ir Kovo 11-osios aktą, advokatas Gintaras Pukas. Pirmuoju meru 1990 m. gegužės 15 d. paskirtas Vidmantas Adomonis.
Darbą Taryboje pradėjo visiškai nauji žmonės. Juos vienijo ne materialinės vertybės, o laisvos Lietuvos vizija. Tokiomis sąlygomis politinio darbo patirtis buvo ne pirmoje vietoje. Svarbiausia – siekis kurti kitokį gyvenimą savo mieste ir valstybėje.
Nuo pirmųjų dienų į savivaldos atkūrimo darbą įsijungė Vygintas Grinis, vėliau išrinktas Tarybos pirmininku, deputatai Kęstutis Ignatavičius, Vytas Bancevičius, Liudas Mažylis, Mindaugas Grigelis, Benius Mažeika, Ramūnas Noreika, Vytautas Daugėla, Valdemaras Gembeckas, Zenonas Šalna… Teneįsižeidžia tie garbingi žmonės, kurių nepaminėjome – pirmojoje miesto Taryboje dirbo 108 nariai, ir kiekvieno jų indėlis svarus, vertas pagarbos.
Neįkainojamą darbą atkūrus Nepriklausomybę atliko darbščios savivaldos bitės, tarp jų administracijos finansų laivavedžiai Apskaitos skyriaus vedėja Birutė Liaudanskienė ir Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. Šiandienos mastais skaičiuojant neįtikėtina, kaip biudžete turint 200 mln. litų reikėjo kurti gyvybingą ūkį tuomet 400 tūkst. gyventojų turėjusiam miestui. Ilgus metus Savivaldybės administracijoje dirbo Birutė Daugėlienė, pareigai atsidavusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja. Netektis iš mūsų tarpo išplėšė veiklų, sumanų Bendrojo skyriaus vedėją Igną Levandavičių. Sukakties proga prisimename bendražygius, kurie einant Laisvės keliu dalijosi su mumis savo išmintimi, drąsa, pasišventimu.
Su pagarba minime mus jau palikusį prof. Vladą Katkevičių, antrosios kadencijos Taryboje dirbusį ir populiariausiu šimtmečio meru pripažintą miesto vadovą, jo pavaduotoją, šiandien dirbančią Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininke Vincę Vaidevutę Margevičienę. Kai šiandien Vilniuje niekaip neapsisprendžiama dėl paminklo prezidentui Antanui Smetonai, šių miesto vadovų iniciatyva buvo sutvarkytas Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelis ir pastatyti paminklai prieškario Lietuvos prezidentams A. Smetonai, Aleksandrui Stulginskiui ir Kaziui Griniui. Nepamirškime ir 1998-ųjų ekonominės krizės metu miestui vadovavusio Henriko Tamulio.
Didysis lūžio taškas atkuriant valstybę buvo 1991-ųjų sausio 13-oji. Kaunas tada pademonstravo Lietuvai ir pasauliui savo ištikimybę laisvei ir stiprią vienybę. Miesto radijas ir televizija tapo vieninteliu informacijos šaltiniu, pasiekusiu ir užsienio valstybes.
Pirmoji miesto Taryba sprendė uždavinius, kuriems nebuvo jokių formulių. Pirmaisiais kadencijos metais pakeisti sovietiniai gatvių ir aikščių pavadinimai, demontuoti okupacinės valdžios stabai Leninui, keturiems komunarams, o Laisvės alėjoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Tai buvo ne tik simboliniai, bet ir prasminiai naujųjų laikų veiksmai.
Tada padėti pagrindai perėjimui iš planinės į rinkos ekonomiką, prasidėjo Laisvosios ekonominės zonos kūrimas. Pirmosios Tarybos, jos administracijos, bendruomenių pastangų dėka 30 metų tęsiamas miesto vystymas. Iškilo „Žalgirio“ arena, logistikos centrai, pažangių technologijų įmonės.
1993-iųjų rugsėjį Kauną aplankė popiežius Jonas Paulius II. Tai buvo didžiulis iššūkis jaunai miesto valdžiai, sugebėjusiai vizitą organizuoti nepriekaištingai sklandžiai. Neginčijamas čia buvo ir Kauno policijos, vadovaujamos komisariato viršininko Gedimino Aleksonio, nuopelnas.
Kaunas pasipuošė ne tik naujai pastatytomis bažnyčiomis – kiekvieną atvykstantį į miestą iš toli pasitinka sugrąžinta ir atnaujinta Kristaus Prisikėlimo šventovė. Už indėlį į tikėjimo laisvės gynimą kunigą disidentą Sigitą Tamkevičių Vatikanas paskyrė arkivyskupu, neseniai ir kardinolu.
Kiti renginiai, tais metais džiuginę miestiečius, tapo tradiciniais ir išgarsino Kauną ne tik Lietuvoje: tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz“, dalyvavimas tarptautinėje miestų sąjungoje „Naujoji Hanza“ ir jai skirtos dienos, Pažaislio muzikos festivalis.
Savivaldos kūrime dalyvavo garsiausi menininkai – aktoriai, architektai, skulptoriai, muzikos kūrėjai ir atlikėjai. Svarbus miesto istorijai sportininkų indėlis: Kauną garsino Rimas Kurtinaitis,buvęs savivaldybės Tarybos narys, ir kiti „Žalgirio“ vyrai. Įsteigtas Vytauto Didžiojo universitetas, buriasi bendruomenės, atkuriamas Karo muziejaus sodelis, iškyla paminklas S. Dariui ir S. Girėnui. 1993 m. rugpjūčio 31-ąją iš Kauno išvestas paskutinis Rusijos kariuomenės dalinys.
Po 30 metų istorijos paveikslas atrodo tarsi mozaika, sudėta iš įvairiaspalvių gabalėlių, bet tai greičiau vitražas, perregimas ir vientisas, sujungtas svarbiausios minties – Kaunas drąsiai ir atsakingai rinkosi savo kelią, klojo pamatus dabarties permainoms.
Kazys Starkevičius, LR Seimo narys, buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas
Edita Gudišauskienė, Kauno miesto savivaldybės Tarybos TS–LKD frakcijos seniūnė, buvusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė