Dėkojame ir neatsisveikiname

Pačiame vasarvidžio sužydėjime Kauno arkivyskupija mini savo šventojo globėjo – Jono Krikštytojo – šventę. Šiemet ji ypatinga: Arkikatedroje bazilikoje susirinksime į Padėkos šv. Mišias už arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus tarnystę. Popiežius Pranciškus patenkino jo atsistatydinimo prašymą. Po 19 metų tarnystės aukščiausio arkivyskupijos ganytojo soste Jo Ekscelencija palieka svarų pėdsaką tikinčiųjų širdyse ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje.

Džiaugiuosi, kad Dievo valia ir likimas leido giliau pažinti garbingąjį ganytoją, įžvelgti jo žmogiškąjį jautrumą, pagarbą žmogui, šeimai, Tėvynei.

Maža būtų pasakyti tai, ką žino visa Lietuva: JE S. Tamkevičius sovietiniais metais be jokių kompromisų kovojo dėl žmonių laisvės išpažinti tikėjimą, dirbo pogrindyje. Jis – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redaktorius, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, už disidentinę veiklą kalintas, ištremtas, netekęs teisės eiti kunigo pareigas ir dirbęs darbininku Prienų melioracijoje…

Nepriklausomoje Lietuvoje Jo Ekscelencija buvo ir yra vienas Bažnyčios atgimimo vedlių. Visada paprastas, lygiai nuoširdus su Prezidente ir kaimo močiute, kelio ieškančiu jaunimu ir mokslo šviesuliais S. Tamkevičius įvedė į visuomenės sampratą veiklaus, visiems pasiekiamo dvasininko paveikslą, tuo pačiu išlikdamas tvirtai ginančiu mūsų tikėjimo vertybes, aiškiai ir vienareikšmiai išsakančiu Bažnyčios poziciją diskusijose su politikais, žiniasklaida.

Kai Lietuvą 1993 m. aplankė šventasis popiežius Jonas Paulius II, buvau jo sutikimo Kaune komiteto narys. Ruošėmės su ypatinga pagarba ir atida. Prisimenu Jo Šventenybės dėmesį Kaunui, jo pečius slėgusį nuovargį ir mažai kam žinomą epizodą, kai Popiežius poilsio trumpam atsigulė tuomet dar vyskupo S. Tamkevičiaus bute. Juos siejo ypatingas sovietmečio išgyvenimų ryšys: Šventasis Tėvas su ašaromis akyse bučiavo Lietuvos žemę, mūsų krašto šventovėje Šiluvoje lietuvių tautos vardu dėkojo Dievo Motinai už jos užtarimu išmušusią mūsų Tėvynės prisikėlimo valandą.

Giliai paveiktas šito vizito arkivyskupu įšventintas S. Tamkevičius išsirūpino, kad 14 garsių maldos vietų Lietuvoje taptų Jono Pauliaus II piligrimų keliu, atkartojančiu Šventojo Tėvo kelionę per Lietuvą. Šitą kelią kasmet nueina tūkstančiai maldininkų, ypač jaunimo, o Kaune veikia arkivyskupo pastangomis įsteigtas Jono Pauliaus II piligrimų centras.

Prie šventojo Popiežiaus altoriaus su jo relikvija Kauno arkikatedroje bazilikoje negęsta tikinčiųjų žvakutės, o kalnelyje Nemuno ir Neries santakoje, kurį supylėme aukos atnašavimui laukdami didžiojo svečio vizito, S. Tamkevičiaus pastangomis stovi laiminančio mus šventojo Jono Pauliaus II skulptūra.

Dzūkijos kaimo vaikas tapęs aukštu hierarchu liko savo širdimi mūsų žemdirbiškojo krašto dalimi, kuriam visada savas tėviškės – lietuvio namų tarp medžių ir pievų – pajautimas. Gal todėl atsidėkodami už savo rūpesčių atjautimą kaimo žmonės pasiūlė jį Žemės ūkio ministerijos apdovanojimui.

Man garbė prisiminti, kad dirbdamas žemės ūkio ministru galėjau  2011 metais arkivyskupui skirti ir įteikti aukščiausią ministerijos apdovanojimą – „Lietuvos kaimo spindulio“ nominaciją. Žinoma, šis baltas angelas neprilygsta kitiems aukštiems mūsų valstybės ir užsienio šalių garbės žymenims, tačiau jis buvo paskirtas iš širdies ir pritariant Lietuvos kaimo žmonėms.

Šv. Jono Krikštytojo iškilmėje neatsisveikiname su savo ganytoju. Jis lieka su mumis dvasinėje tarnystėje turtinti ir puoselėti Katalikų Bažnyčią, paguosti vargstantį, patarti ieškančiam, pasidžiaugti su laimingu.

Su nuoširdžia padėka žvelgiu į ateitį, laukdamas naujų susitikimų ir malonaus bendravimo su garbiuoju mūsų Vyskupu.

Kazys Starkevičius