Rugsėjo 13 d. žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Valerijumi Žovtenko.
Praėjusią savaitę Kijeve lankęsis ministras K.Starkevičius pabrėžė, kad Rytų kaimynystės politikos stiprinimas yra vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai prioritetų. Mūsų šalis siekia stiprinti dvišalius santykius su Rytų partnerėmis (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) pagal ES Rytų partnerystės programą. „Esame atviri bendradarbiavimo pasiūlymams, kurie pagyvintų ekonominius, socialinius dvišalius santykius“, – susitikimo metu sakė K.Starkevičius.
Ambasadoriaus V.Žovtenko nuomone, Lietuva ir Ukraina galėtų ypač aktyviai bendradarbiauti, nes Baltijos ir Juodosios jūros regionų reikšmė ES regione tik didės. Pasak jo, Ukrainoje yra didelis žemės ūkio potencialas, žmonės dar neatpratę dirbti. „Mes, darbščios Rytų šalys, galime tapti lokomotyvu, kuris ateityje temps ES ekonomiką“, – neabejojo ukrainietis.
Susitikime buvo aptartas Lietuvos nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės augalininkystės tarnybos dalyvavimas bendruose projektuose. Ukraina labai domisi vykdomais Leader projektais, Lietuvos patirtimi steigiant Žemės fondą, šio fondo veikla ir funkcijomis. „Mes norime pasimokyti iš Lietuvos klaidų steigiant tokią pačią instituciją Ukrainoje“, – teigė V.Žovtenko. Susitikimo metu kalbai pasisukus apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams, ukrainietis pabrėžė, kad jų šalyje to nėra, ir, jo giliu įsitikinimu, niekada nebus. Pasak ministro, jo požiūris į žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams taip pat neigiamas ir, kad jo, kaip žemės ūkio ministro, kadencijos laikotarpiu buvo dedamos visos pastangos, kad būtų kuo ilgiau pratęstas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo draudimas užsieniečiams.
Susitikimo metu buvo aptartas ir grūdų derlius. Šiemet Ukrainoje planuojama prikulti apie 47 mln. t grūdų (pernai buvo prikulta 57 mln. t), o šalies reikmėms reikia apie 28 mln. t. Pagrindinės Ukrainos grūdų rinkos yra Rusija bei Afrikos ir Azijos valstybės. Tuo tarpu ES nėra pagrindinė Ukrainos grūdų rinka dėl ES skirtų mažų grūdų importo kvotų Ukrainai.
Savo ruožtu ministras K.Starkevičius informavo ambasadorių apie galimybę Ukrainai eksportuoti savo grūdus per Klaipėdos jūsų uostą, kuriame tam yra sudarytos geros sąlygos. Ministras taip pat pakvietė ambasadorių apsilankyti Klaipėdos jūrų uoste ir pačiam tuo įsitikinti. Ambasadorius susidomėjo šia informacija ir mielai priėmė kvietimą atvykti į Klaipėdos jūrų uostą bei vietoje susipažinti su esama situacija, įvertinti uosto pajėgumus ir galimybes.
Pro akylą ambasadoriaus akį neprasprūdo ir tai, kad Lietuvoje didžiuosiuose prekybos centruose galima rasti ūkininkų produkcijos. Pasak jo, jau ir Ukrainoje pradėta domėtis maisto kokybe, vartotojai vis labiau domisi natūraliu maistu.
Skaičiai ir faktai
2011 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą sudarė 0,6 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (2012m. 01-06mėn. – 0,5proc.), importas – 2,0proc. viso žemės ūkio ir maisto prekių importo (2012m. 01-06mėn. – 1,3proc.). Lietuviškos kilmės produktai sudarė 56 proc. (2012m. 01-06mėn. – 26proc.) eksportuotų į Ukrainą žemės ūkio ir maisto produktų.
2012m. 01-06 mėn. iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota grietinėlės, sūrių ir varškės, gaminių iš žuvų, o importuota kukurūzų, aliejinių augalų išspaudų, šokolado ir gaminių su kakava, saulėgrąžų aliejaus.
Žemės ūkio ministerijos informacija