Kai 1950 metais Portugalijoje ir Ispanijoje kilo afrikinio kiaulių maro protrūkis, šią ligą visiškai išnaikinti pavyko tik per penkiasdešimt metų. Šiandien toks pavojus jau peržengė Lietuvos sieną – Baltarusijos kaimynystėje mūsų medžiotojai nušovė du šiuo maru užsikrėtusius šernus. Pradėjusi plisti iš Rusijos, Kaukazo, klastinga liga ateina ne per muitininkų kontrolės postus, o miškais ir laukais – šernams pasų nereikia…
Antradienį, vasario 4-ąją, jungtiniame Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir šešėlinės Vyriausybės posėdyje, į kurį buvo pakviestas žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, pasigesta Vyriausybės vadovo ir žemės ūkio ministro ryžtingų sprendimų bei atsakomybės sprendžiant šalies ūkiui ir gamtai opią afrikinio kiaulių maro problemą.
Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius negailėjo karčių pastabų Vyriausybės abejingumui, Premjerui Algirdui Butkevičiui, tačiau turbūt kiečiausius žodžius išgirdo V. Jukna: „Ar Žemės ūkio ministerija nušalinta, ar nusišalinusi nuo šios problemos? Lietuvai kiaulių maras kelia 15 milijardų litų nuostolių grėsmę, ir neabejoju, kad galiausiai atsakyti teks Jums, ministre. Būkite drąsesnis ir atkaklesnis“.
Lietuvoje laikoma apie 800 tūkst. kiaulių, medžiotojai miškuose priskaičiuoja keliasdešimt tūkstančių šernų (Aplinkos ministerija iki šiol nepateikia konkrečių duomenų, kai kuriais skaičiavimais jų gali būti iki 100 tūkstančių).
Mūsų ūkininkai ir kiaulininkystės kompleksai bei mėsos perdirbėjai jau dabar, Rusijai ir Baltarusijai uždraudus kiaulienos ir šaltai apdorotų šios rūšies mėsos gaminių eksportą, skaičiuoja milijoninius nuostolius. Šios šalys yra svariausios mūsų išaugintos kiaulienos importuotojos. Rusija per metus lietuviškos kiaulienos suvalgo apie 800 tūkst., Baltarusija – apie 120 tūkst. tonų.
„Galima tik įsivaizduoti, ką Lietuvai reikštų draudimas eksportuoti mūsų produkciją ne tik į šias šalis, bet ir į ES valstybes nares, kai užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais jau siekia beveik 15 mlrd. litų. Tokios apimties finansinis smūgis būtų pražūtingas ne tik Lietuvos žemės ūkio sektoriui, bet ir visai šalies ekonomikai, – kalbėjo K. Starkevičius. – Situaciją stebint iš šalies susidaro įspūdis, kad su kiaulių maru bando kovoti tik Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri siūlė ne tik dezinfekuoti pasienyje transportą ir keleivius, bet ir užtverti Lietuvos pasienį su Baltarusija apsaugine tvora. Tačiau tam Vyriausybės posėdyje nebuvo pritarta. Dėl tokio abejingumo pasekmių atsakomybę turėtų prisiimti Ministras Pirmininkas A. Butkevičius“.
Lenkija dar praėjusių metų spalio mėnesį Europos Sąjungoje kėlė klausimą dėl atitvaro dėl afrikinio kiaulių maro statybos pasienyje su Baltarusija – tam vienos valstybės finansinių pajėgumų neužtektų, būtina ES parama. Nuostabą kelia Lietuvos vadovų pozicija – kaimyninės valstybės siūlymo jie nepalaikė, o ir dabar pasiryžę gelbėtis padedami purškalų ir… medžiotojų. Tuo tarpu Rusija nieko nelaukdama uždėjo embargą visai iš ES įvežamai kiaulienai ir atšaldytiems jos gaminiams.
K. Starkevičiaus žiniomis, nei Žemės ūkio ministerija, nei Vyriausybė iki šiol nesikreipė į Europos Sąjungos institucijas dėl bendrų veiksmų koordinavimo siekiant užkirsti kelią šios ligos plitimui bei likvidavimui, taip pat ir dėl ES paramos kompensuoti patirtas išlaidas ir nuostolius.
Netgi Baltarusijoje įkurtas specialus štabas, kuriam vadovauja vicepremjeras, įtraukta kariuomenė, OMON ir KGB struktūros. Lenkija rimtai svarsto apie sienos su Baltarusija statybą, susirūpinusi ir Austrija, o naujasis Latvijos žemės ūkio ministras Janis Duglavs pats atvykęs į Lietuvą domėjosi, kokių sprendimų imsis mūsų šalis.
Priminsime, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet sausio 24 d. informavo visuomenę, kad dviem Šalčininkų ir prie Alytaus-Varėnos rajonų ribos sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras. Apie nustatytą ligą informuota Europos Komisija ir kaimyninių šalių veterinarijos tarnybos, buvo laikinai uždraustas gyvų kiaulių išvežimas iš nustatytos grėsmės zonos, tačiau ši zona apribota labai mažu – tik dešimties kilometrų – spinduliu. Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba padarė viską, ką įmanoma padaryti jos kompetencijoje, niekas nėra garantuotas, kad maras nepaplis po visą šalį.
„Su tokia nelaime reikia kovoti ne vienos tarnybos jėgomis, o valstybės, ES lygmeniu. Tačiau dabartinei Vyriausybei spręsti šią problemą, matyt, trūksta ir pavojaus suvokimo, ir ryžto, – sako K. Starkevičius. – Nuo šios ligos nėra sukurta vakcina. Kitų valstybių patirtis rodo, kad afrikinį kiaulių marą visiškai įveikti įmanoma tik išnaikinus šernus ir kiaules. Ar po kelerių metų Lietuvoje apskritai bus ką veikti medžiotojams: Danijoje išnaikinti visi šernai, nes tai buvo vienintelis sprendimas, gelbstintis nuo epidemijos“.
Kazys.lt inf.